Komentarai

Festivalio veiksmas aktyviai vyko ir „Kvartale“. Lauros Vansevičienės nuotrauka Toliau - tylos
2016 05 27
Kristina Steiblytė

Kas gi sakoma šiuo festivaliu? Ar jis vis dar prašo tylos ateinantiems talentams, ar festivalio pavadinimas pradeda reikšti prisipažinimą, kad viskas, ką norima ar galima pasakyti spektakliais, tėra „Tylos!“.

Festivalių užkulisiai: Gintarė Masteikaitė apie Naujojo cirko savaitgalį
2016 05 24
Aušra Kaminskaitė

Jau dabar turiu sudariusi 2017-ųjų metų festivalio A ir B variantus, taip pat žinau daugiau nei pusę 2018-ųjų metų programos. Noriu atvežti didelius projektus, kurių turai numatomi keliems metams į priekį.

Ir mišrainėj auksas žiba
2016 05 19
Kristina Steiblytė

Kiekvienos šokio festivalio dienos spektakliai pradėjo kurti bendrus, bet tarpusavyje mažai besisiejančius pasakojimus apie santykius su žiūrovais, žmonių santykius su savimi ir su kitais, postmodernų ir šiuolaikinį meną.

Šokis yra labai įdomus dalykas
2016 05 18
Sigita Ivaškaitė

Ir visko būna, ir visko reikia, tiesiog supratau, jog tai ne mano pasaulis, ne mano skonis. Juk kaip ir visi žmonės galiu matyti ir vertinti kokybę, tačiau prieš ją nekeliaklupsčiauti?

Dramaturgija šokyje: dalintis ir slėpti
2016 05 17
Monika Jašinskaitė

Pasigirdus „Didonės raudai“ artistė lieka nuoga stovėti scenoje, kaip stovėjo su barokine suknia spektaklio pradžioje. Nors šis pasikeitimas turi emocinį krūvį, žiūrovas lieka nusivylęs ir nesupratęs. Jis tiek ilgai laukė, o nieko neįvyko! Moteris nusimetė barokinius drabužius. Na ir kas?

Recenzijos

Timonas - Mantas Zemleckas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka Stovintis vanduo, tvanas ir vynuogienojai
2016 05 27
Dovilė Statkevičienė

Jo viduje telpa tigrai, vilkai ir drakonai, vynuogienojai ir moliūgai, raupsai ir maras, horizontas ir žemės įsčios, todėl jam nebereikia to vaizduoti - jam užtektų imtis sceninės dabarties.

Mitologinė ir tikrovės tragedija
2016 05 26
Andrius Jevsejevas

Režisūrinės bei dramaturginės išmonės įkalinti „Oidipo mito“ aktoriai, kuriems didžiųjų spektaklio demiurgų buvo nulemta tiesiog iliustruoti tekstą ir vaidinti abstrakčias emocijas - kaip prie uolos prikalti, maitvanagių ėdami, bet nusibaigti niekaip negalintys Prometėjai.

Pasakėlė iš kapo
2016 05 22
Kristina Steiblytė

Panašiai kaip vaidyba, buvo supainiotas ir pats spektaklis. Jis, regis, turėjo būti tragedija. Tačiau abi pagrindinės karalienės nepasirodė galinčios sukelti empatijos, tad ir jaudintis dėl jų likimo buvo itin sunku.

Iš kurio kambario labiau norisi bėgti?
2016 05 20
Sigita Ivaškaitė

Tai - savo prigimtimi absoliučiai skirtingi teatro kūriniai, nors abiejų tikslas - bendrauti su žiūrovu. Tik „Kodo: HAMLET“ atveju bendravimas tampa daugiau negu tiesioginis, siūlant publikai tapti tikrais dalyviais, o kitu - kalbamasi labai asmeniškai, ar bent jau tokia turėtų būti monospektaklio, kurio ėmėsi „Natašos svajonės“ kūrėjai, patirtis.

Nulaužtas tradicijos kodas
2016 05 17
Vaidas Jauniškis

Kai žiūrovų grupė gauna „kaukes“ ir su jomis išeina į „Pohulianką“, teatras prasideda iškart. Seniausias Vilniaus scenos pastatas pajėgus trumpam apsimesti Elsinoro pilimi. Pakliūni į vieną po kito užrakintus kambarius ir prasideda „Hamleto“ galvosūkių-laiko-kodų rakinimo labirintas.

Naujienos

Scena iš Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklio „Godos“. Lauros Vansevičienės nuotrauka Sėkmės lydimos „Godos“ Vilniuje
2016 05 27

Pirmąją spektaklio dalį šokėjai kūrė Norvegijoje su choreografėmis Pia Holden ir Anne Ekenes. Antoji dalis sukurta Lietuvoje su choreografe Birute Letukaite. Kūrėjus jungė tik tema, tad abi spektaklio dalys - visiškai skirtingos.

Konkursą laimėjo Audronis Liuga
2016 05 25

Savo pristatyta perspektyvine kūrybinės veiklos programa Audronis Liuga teigia sieksiąs įgyvendinti modernią Valstybinio jaunimo teatro viziją, siejančią šio teatro tradicijas su šiuolaikinio scenos meno novacijomis.

Jaunimiečiai sukaktį minės dokumentinio filmo peržiūra
2016 05 24

Filmo autorius Rimgaudas Karvelis paruošė pasakojimą apie tą laikotarpį, kai buvo sukurti itin reikšmingi, įvairias Jaunimo teatro kryptis reprezentuojantys Jono Vaitkaus, Algirdo Latėno, Vido Bareikio spektakliai.

Po 20 metų: Jaunimo teatras laukia naujo vado
2016 05 23
Karolina Remeikaitė

Teatras man prasidėjo nuo Eimunto Nekrošiaus pastatymų, kuriuos mačiau Jaunimo teatre. Jeigu tektų jame dirbti, būtinai kviesčiau pastatymui Nekrošių. Vienas iš mano darbo tikslų būtų pasiekti, kad Jaunimo teatre vėl būtų galima pamatyti Nekrošiaus teatrą.

„Nešk savo šviesą ir tikėk“
2016 05 20

Apdovanojimu įvertinti reikšmingi Audronio Imbraso nuopelnai Lietuvos kultūrai, 20-ties šiuolaikinio šokio festivalių „Naujasis Baltijos šokis“ organizavimas, šiuolaikinio šokio plėtrą skatinančios iniciatyvos, parama menininkams, aktyvi kultūrinė ir visuomeninė veikla.

Salonas

Laura Vansevičienė. Girmanto Bučo nuotrauka Laura Vansevičienė: fotoaparatas - lyg vaizdų gaudyklė
2016 05 26

Tai, kad pati šoku scenoje, matau užkulisius, žinau, kas ir kaip ten vyksta, davė impulsą - norą pamatyti sceną iš šono. Teatre viskas fantastiška: šviesa, spalvos, atmosfera, emocijos... Reikia tik suprasti, kas yra svarbu, ir spėti užfiksuoti.

Vytautas Paukštė: aš bijau publikos
2016 05 22

Kai aktoriui scenoje reikia veikti, turime kažką pažadinti savyje. Iš ten turbūt kažkas ir atsiranda mūsų akyse... Aš manau, kad kiekviena patirtis, kad ir pati baisiausia ar nemaloniausia, nusėda kažkur viduje, ir atėjus tam tikram laikui iššauna.

Liubomiras Laucevičius: meno esmė yra viltis
2016 05 20

Man įdomu tada, kai yra perspektyva kažko, kas bus. Net jei to mes ir nesulauksim. Visa žmonija, visa meno istorija tik per viltį juda pirmyn.

Kamilė Gudmonaitė: Shakespeare'o pjesė kėlė baimę – lyg rašyta šiandien
2016 05 17
Daiva Šabasevičienė

Vakaruose, saugiuose butuose ir restoranuose mums piešiama patogi niekad nesibaigiančio gyvenimo ir vartojimo fantazija. Tuo tarpu Rytuose gyvenimas ir mirtis sukasi vieni paskui kitą, besidėvintis kūnas ir nešvari žemė padeda suvokti mūsų nesibaigiantį Samsaros ratą, iš kurio norisi išsiveržti.

Netikėtumų šypsniai: pokalbis su Sigute Stonyte
2016 05 12

Niekada buityje nenešiojau Ledi Makbet karūnos ir nesureikšminau to, ką kuriu teatre. Net jei būčiau norėjusi dėtis primadona, tam tiesiog būtų pristigę jėgų, nes visos jos paliekamos scenoje.

Užsienyje

Oskaro Koršunovo spektaklis „Dugne“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka Oskaro Koršunovo „Dugne“ pristatomas prestižiniame Vienos festivalyje
2016 05 20

Marina Davydova: „Tai itin retas modernaus teatro pavyzdys, kuriame lieka tik aktoriai, žiūrovai ir jų buvimas. Mūsų intensyvioje programoje trūko būtent tokio spektaklio“.

Asmik Grigorian - tarptautinių operos „Oskarų“ laureatė
2016 05 16

Geriausia jaunoji solistė tarptautiniuose operos Oskaruose - beprotiškai didelis pasiekimas. Ir jis dar didesnis ir iškilesnis, nes antri metai iš eilės mūsų merginos jį nusineša be jokios konkurencijos pasaulyje.

„Išvarymas“ Estijoje: publika ilgai ir garsiai juokėsi
2016 05 13
Karolina Remeikaitė

Scenos, kurių Vilniuje ir Rygoje nebuvo, Estijoje tapo ryškiausiomis. Vilniuje neliko teroro aktų scenų. 2011 metais šie įvykiai buvo ne tokie aktualūs kaip šiandien. Dabar Beno ir kitos jo moters meilės istorija, susijusi su sprogdinimo išpuoliais Liverpulio metro stotyje, tikrai liktų.

„Didvyrių aikštė“ Kinijoje. Antra stotelė - Harbinas
2016 05 11
Daiva Šabasevičienė

Jausmas – štai kas yra svarbiausia žmogui bendraujant su žmogumi, tautai su tauta. Jeigu mūsų kelias į Kinijos gyventojų širdis ir galvas – per sceną, o ne per prekybos centro lentyną ar istorijos vadovėlį, eikim šituo keliu.

„Didvyrių aikštė“. Pirma stotelė - Kinijos Tiandzinas
2016 05 06
Daiva Šabasevičienė

Krystianas Lupa Kinijos žiūrovams prisipažino: „Susitikimai su žiūrovais yra abipusis darbas. Manau, šie žiūrovai irgi daro tam tikrą darbą spektakliui.“

Sakau, kad esu labai jaunas, nes tapti jaunu menininku užima visą gyvenimą. Jan Fabre (g. 1958), flamų menininkas