Baltijos šokio platformoje dalyvausiantys Lietuvos kūrėjai – matomi visoje Europoje

2023-12-14 menufaktura.lt
Akimirka iš šokio spektaklio „Duetas“ (Duet), choreografas Dovydas Strimaitis. Elzės Kandratavičiūtės nuotrauka
Akimirka iš šokio spektaklio „Duetas“ (Duet), choreografas Dovydas Strimaitis. Elzės Kandratavičiūtės nuotrauka

aA

Baltijos šalių šiuolaikinis šokis yra aktualus ir sparčiai žengia į tarptautines scenas, – tuo neabejoja Baltijos šokio platformos organizatoriai. Vasario 9-11 d., Rygoje vyksiančioje platformoje susitiks daugiau kaip 200 šokio profesionalų ir ekspertų iš viso pasaulio, o Lietuvai atstovaus tarptautinės komisijos atrinkti šokio menininkai bei Lietuvos šokio informacijos centro (LŠIC) komanda. Organizatoriai kviečia susipažinti su renginio programa balticdance.org.

Baltijos šokio platforma gimė trijų Baltijos šalių šokio organizacijų iniciatyva ir išaugo į strategiškai svarbų projektą, nukreiptą į tikslingą ir tęstinį Baltijos šokio meno ir kiekvienos šalies šokio menininkų pristatymą bei konkurencingumo didinimą tarptautinėje rinkoje. Spektakliais, tinklaveikos renginiais ir susitikimais platformoje populiarinamas Baltijos valstybių šokio laukas bei kuriama erdvė bendradarbiavimui, žinių ir patirčių mainams.

Platforma atskleidžia Baltijos šalių šokio lauko panašumus ir skirtumus

Lietuvos šokio informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė, daug metų dirbanti su šokio kūrėjais ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje, pastebi, kad nors trijų Baltijos regiono šalių šokio scenos skiriasi, jas vienija bendri tikslai.

„Kai gimė mintis kurti šią platformą kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis, manėme, kad šiuolaikinio šokio laukas Baltijos šalyse yra labiau panašus nei skirtingas ir tikrai galėsime lengvai identifikuoti bruožus, kurie mus vienija. Atsitiko priešingai – dirbdami kartu supratome, kad kiekvienos šalies šokio menininkų kūryba, nagrinėjamos temos, stilius ir kryptys labai skiriasi. Tą pastebėjome ne tik mes, bet ir mūsų pakviesti užsienio ekspertai, kurie atrinko dalyvius į platformą ar joje lankėsi“, – pasakoja G. Masteikaitė.

LŠIC direktorė neslepia, kad viena pagrindinių priežasčių, lėmusių norą bendradarbiauti – tai mažos šiuolaikinio šokio bendruomenės visose trijose šalyse. „Baltijos šalių šiuolaikinio šokio laukas vis dar turi kovoti už vietą po saulę tarptautiniame kontekste. Todėl Baltijos šokio platforma yra geografinis regiono apibrėžimas, kuris padeda mums išsiskirti Europos šokio platformų kontekste. Šio bendradarbiavimo dėka stiprinamos žinios apie Baltijos regioną ir jo kūrėjus Europoje, taip pat sudaromos sąlygos susitikti šio regiono šokio kūrėjams, kritikams, studentams ir akademikams. Šie susitikimai – svarbi proga pažinti vieniems kitus ir paskatinti profesinius mainus“, – teigia G. Masteikaitė.

Didėja užsienio šalių ekspertų susidomėjimas Lietuvos šokio kūrėjais

Anot LŠIC direktorės, Baltijos šokio platformos dėka ne tik didinamas pristatomų kūrėjų žinomumas tarptautiniame kontekste, bet ir žadinamas užsienio ekspertų smalsumas. Tai liudija ir pasiekti rezultatai – po pasirodymo platformoje Lietuvos šokio profesionalai buvo pakviesti ir pristatyti viename seniausių tarptautinių šokio festivalių Vokietijoje – „Dance München 2023“, Nyderlandų scenos menų festivalyje „Spoffin“ ir Slovakijos šiuolaikinio šokio festivalyje „Dance Days Festival“. 2024-aisiais platformos dėka daugiau Lietuvos kūrėjų matysime ir žymiame tarptautiniame teatro festivalyje „Santarcangelo Festival“ Italijoje, taip pat vyks reikšmingas mūsų valstybei Lietuvos kultūros sezono pristatymas Prancūzijoje, kuriame numatoma ryškių ir įdomių lietuvių šokio menininkų programa. Lietuvių kūrėjai vis labiau atpažįstami ir svarbiausiame Europos šiuolaikinio šokio tinkle „Aerowaves“.

„Svarbu paminėti, kad Baltijos šokio platforma prisideda prie tinklaveikos kūrimo, taip pat bendro Baltijos šalių kultūros procesų matomumo Europos kontekste. Kuo daugiau turime stiprių industrijos renginių, tuo labiau esame matomi ir girdimi. Platforma taip pat skatina profesinių žinių mainus tarp šokio kritikų bendruomenės bei pritraukia į šį regioną Europos kontekste vykstančius mokymus“, – pasakoja G. Masteikaitė.

2024 metų Baltijos šokio platformoje taip pat kviečiami ir skatinami dalyvauti kultūros centrų atstovai, festivalių organizatoriai, scenos meno kritikai, kiti Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjai bei šokio organizacijos. Jiems bus sudaryta galimybė nemokamai pamatyti programoje pristatomus spektaklius bei dalyvauti tinklaveikos renginiuose kartu su tarptautiniais svečiais. Organizatoriai tiki, kad kolegoms, dirbantiems visoje Lietuvoje scenos menuose, ši platforma gali padėti užmegzti arba stiprinti partnerystes Baltijos regione, taip pat papildyti savo kuruojamas programas kokybišku turiniu, iš arčiau susipažinti su jau žinomais ir dar neatrastais šokio kūrėjais. Būtina atlikti registraciją iki 2024 m. sausio 15 d. balticdance.org tinklalapyje.

Lietuvai atstovaus tarptautinės komisijos atrinkti šokio menininkai

Atviram Baltijos šokio platformos konkursui buvo pateiktos 77 paraiškos. Tarptautinė komisija, sudaryta iš scenos menų profesionalų ir šokio sektoriaus lyderių, atrinko šiuos Lietuvos šokio menininkų darbus:

Platformos programoje bus pristatomi šie kūrėjai ir spektakliai: Dovydas Strimaitis / „Be kompanijos“ (Lietuva) ir „Still waiting“ (Prancūzija) – „A Duet“; Grėtė Šmitaitė – „Cracks“ bei Lukas Karvelis / „Be kompanijos“ – „Yet Another Day in Paradise“.

Pitch sesijose (prezentacijose) dalyvaus ir su savo kūryba supažindins: Liza Baliasnaja, šokio teatras „Dansema“, „Be kompanijos“ (Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė), Julijonas Urbonas ir urbanistinio šokio teatras „LowAir“ (Marius Eidrigevičius bei „Vienudu“ projekto komandos).

Visa informacija apie Baltijos šokio platformą ir programą: www.balticdance.org

Baltijos šokio platformos organizatoriai: Lietuvos šokio informacijos centras, Latvijos šokio informacijos centras bei Estijos šiuolaikinio šokio platforma „Sõltumatu Tantsu Lava”.

Partneriai ir rėmėjai: Baltijos kultūros fondas, Lietuvos kultūros taryba, Estijos kultūros fondas, Latvijos Respublikos kultūros ministerija, Valstybinis kultūros fondas (Latvija), Šiaurės šalių kultūros fondas.

LŠIC informacija

Užsienyje