Tarsi žirafos, tarsi pabėgėliai, tarsi vakarėlis, tarsi meditacija. Bet iš tiesų – nei žirafos, nei pabėgėliai, nei vakarėlis, nei meditacija: tiktai teatras, kuris simuliuoja tikrovę, užuot ja užsiimdamas.
Būtent nenoras užduoti sau klausimų, susijusių su tikslinės šio renginio auditorijos paieškomis, mano supratimu, ir buvo didžioji festivalio-konkurso „Mes – Ukraina ’22“ yda.
Labai aiškiai pajutau, kad ne griuvėsiais virtę miestai nukentėjo labiausiai, o pats žmogus – net tam, kuris ginasi ir yra teisus, tenka naudotis ir savo baimėmis, ir gyvuliu savyje.
Jeigu roko opera yra lyg santykinė konkrečių istorinių įvykių refleksija, spektaklis dramos teatre mums siūlo mūsų istorijos integravimą į tuo metu nepažintus kontekstus.
Naubertas Jasinskas ir Dovilė Zavedskaitė savo imersinį, žaidybinį teatrą sureguliavo stebėtinai santūriai, atsargiai. Vis dėlto toks meninis kuklumas yra prie veido buvusiam Užupiui. Užupiui in memoriam.
Režisieriaus Franco Zeffirelli „Rigoleto“ pastatyme pagrindinį vaidmenį atliks rumunų kilmės amerikietis Sebastianas Catana ir graikas Dimitris Tiliakos.
„Operomanija“ kviečia susipažinti ne tik su kūrybinės veiklos aktualijomis – naujienomis ir repertuaru, bet ir sukaupta duomenų baze - nerti į spektaklių ir renginių istoriją, publikacijų bibliografiją.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 2022-2023 m. sezone numatytos premjeros: Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“ ir šokio spektaklių triptikas „Dona Kichotė“.
Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams už dešimties pastarųjų metų veiklą kultūros ir meno srityje.
Antrojo savo „Rigoleto“ premjeros legendinis italų režisierius Franco Zeffirelli nebesulaukė, pagal jo eskizus parengtas operos pastatymas atidarys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sezoną.
„Šiuolaikinis menas suteikia erdvės užduoti klausimus. Tuo jis nuostabus“, - sako choreografė ir šokėja Greta Grinevičiūtė, pristatanti šokio instaliaciją „Šokis objektui ir šeimai“.
Jau 16 metų migracijos temą tyrinėjantis kolektyvas iš Katalonijos „Kamchàtka“ imigrantų patiriamus išgyvenimus pasakoja kurdamas jautrius, improvizuotus gatvės spektaklius.
„Pastebiu, kad vis dažniau renkamės pramogą. Nebėra to rizikavimo, kuris buvo, kai atsidarė pirmosios šiuolaikinio cirko mokyklos, žmonės turėjo stiprius charakterius ir idėjas, jie nekentė pelėsio kvapo.“
Pokalbis su scenografe, lėlių teatro dailininke Julija Skuratova: „Nors žinau, kad beveik niekas nematys, neišbaigtu eskizu aš netikiu. O jei netikiu – negaliu lėlės pagaminti ar personažo aprengti“.
„Mokslas teatre sužadina itin retą emociją. Tai iššūkis, kurį norėjau mesti pats sau – kvestionuoti teatro kalbą, pasitelkdamas mokslą“, - teigia teatro kūrėjas bei smegenų plastiškumo tyrinėtojas Yvainas Juillardas.
„Dauguma veikėjų mokė drąsos būti savimi. Kad ir minėtoji Heda Gabler, įkvėpusi tvirtai laikytis savo tiesos, nesitaikstyti, būti bekompromisiška“, - sako aktorė J. Onaitytė.
„Tam tikra prasme mazochistiškai mėgstu pasirinkti ką nors, kas tuo metu atrodo ne mano jėgoms. Manau, tai kur kas geriau ir įdomiau, nei kurti saugiai, apskaičiuotai“, - teigia režisierė Laura Kutkaitė.
Būtent humoras yra pagrindinė šio spektaklio sirena – priviliojanti žiūrovą iš tiesų išgirsti, įsitraukti į aktorių istorijas, nuleisti savo gynybines sienas, verčianti vienu metu juoktis ir justi šleikštulį.
„Dulkėti veidrodžiai“ – tai pasakojimas apie perėjimą į už savo veiksmus atsakingo suaugusiojo pasaulį, apie savo poreikių tenkinimą, apie bandymą išlikti ten, kur gyvenimas tave nubloškia.
„Jauno žmogaus memuarai“ skirti subjektyviam atminties suvokimui, kuris atveria mūsų kultūros analitinį lauką, be kurio neįsivaizduojamas joks istorinių procesų suvokimas.
Subjektyvus spektaklio tonas tirštai pripildytas moters-aukos motyvo, kuriame nėra erdvės diskusijai ar bent vidiniam, savarankiškam žiūrovo gebėjimui įvertinti situaciją.
Trys skirtingi kūriniai, trys panašia kontempliatyvia nuotaika persmelktos šokio novelės, judesiu atskleidžiančios žmogaus sielą, spinduliuojančią nerimą, ilgesį ir viltį.
Numatyti spektakliai, koncertai, susitikimai, diskusijos su Ukrainos menininkais, išvykusiais iš šalies dėl karo, ir nuo Rusijos bei Baltarusijos režimų pabėgusiais kūrėjais.
„The Mutes“ kviečia išgirsti neįprastus, dažnai nutilusius balsus ir skatina permąstyti vakarietiškos muzikos tradicijos normas, atskiriančias neturinčius muzikinės klausos.
Galima daryti išvadą, kad įvairių krizių metu teatras dažniau linksta analizuoti save, kalbėti pats apie save, tokiu būdu išreiškiant egzistencinį nerimą.
Roterdame vyksta tarptautinis šiuolaikinio muzikos teatro festivalis „O.“ bei tarptautinio tinklo „Music Theatre NOW“ susitikimas, kuriame dalyvauja ir „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova.
Gegužės 19-21 dienomis Taline Lietuvos šokio profesionalai dalyvauja „Baltijos šokio platformoje“. Antrą kartą vykstančioje „Baltijos šokio platformoje“ susitiks daugiau nei 200 šokio atstovų.
Belgų choreografui ir režisieriui Janui Fabre´ui penktadienį buvo skirta lygtinė pusantrų metų įkalinimo bausmė, pripažinus jo kaltę dėl lytinio priekabiavimo prie trupės šokėjų ir lytinio smurto.
Barrie Kosky kalba apie grėsmes, šiandien griaudinčias visu orkestro tutti. Laiminga pabaiga – tik Mekiui. Visiems likusiems – būsima tragedija. Scenoje ir už jos ribų, nes Mekis išplėtė siužeto ribas iki ložių ir parterio.
