Man patinka „biocheminė”, futuristinė, fantastinė estetika. Mėgstu švarią, neapkrautą erdvę. Kalbant apie judesį, aš visada esu už spontaniškumą, natūralumą, siekiu, kad būtų kuo mažiau sintetinio judesio. Labai svarbus organiškumas, gyvumas
Šitą knygą man padovanojo Granauskas, Maceinos leistą Vokietijoje, labai seną. Ir jis sako – jei nori, kada nors pabandyk pastatyti. Tai buvo prieš kokį dešimt metų. Jis man atidavė savo knygą. Nors nežinau, ar atidavė, ar paskolino…
Daiva Šabasevičienė: „Teatro revoliucija gali gimti ne ministerijoj, bet teatro kavinėje. Prie taurelės ir „Napoleono“ gabaliuko tokie procesai vykdavo…Valdžią versdavo! Naujas idėjas generuodavo! “
Visiškų fiasko gal net ir nebuvo. Nors pasitaikydavo nemalonių situacijų, kai ateiname vaidinti, o režisierius nežino, kaip nori dirbti ir ko siekti. Tada liūdniausia.
Ar pradedantis, ar brandus kūrėjas turi tokią vaiko silpnybę, – jį kartais reikia pagirti, įvertinti… Jei visą laiką būsi agresyvus kūrėjo atžvilgiu, tai ir jo kūryba gali tapti patologiška, agresyvi, destruktyvi…
Kantas keldavosi apie 5 valandą, gerdavo arbatą, surūkydavo pypkę. Tada dirbdavo. Po to – paskaita studentams, atėjusiems pas jį į namus. Nuo 13 ar 14 valandos – pietūs, į kuriuos susirinkdavo draugai. Priklausomai nuo pokalbio, pietūs trukdavo net iki penkių valandų.
Diskusijoje buvo aptarta ir kitų šalių specifika, aiškintasi, kiek mūsų situacija skiriasi nuo Nyderlandų ar Šiaurės šalių? Ar galėtume dirbti jų sąlygomis? Ar esame pasiryžę suplanuoti ketverių metų programą?
Kaip ir prieš 33 metus spektaklyje „Statytojas Solnesas”, taip ir dabar „Paskutinėje Krepo juostoje” Juozo Budraičio balsu ir toliau šneka, per jo gestus vis naujas prasmes įgyja mūsų modernusis teatras.
Kada baigiasi „grynasis” šokis ir prasideda šokio teatras? Kas yra geras šokis ir ką mes žiūrime šokyje- koncepciją, siužetą ar atlikėjas/-us? Šokio pasaulio atstovai vis grįžta pasitikrinti, ar dar kas juos supranta.
