Šis periodas – eksperimentas, avantiūra, savęs patikrinimas. Nežinau, kodėl dievulis jį davė, bet jaučiu, kad sužinosiu. Seniai būta tokios nežinios, sklandymo lyg sapne.

– Aktorių karjera gali būti ir labai ilga. O kiek trunka šokėjos karjera?
– Šiuolaikinio šokio šokėjos karjera gali trukti tol, kol pajudinsi bent vieną pirštelį ir turėsi, ką pasakyti. Tikiuosi turėsiu, ką pasakyti!

Aktoriai apie aktorius. Apie Nelę Savičenko ir Regimantą Adomaitį. Kaip apie skulptorę ir apie upę. O jų būna visokių.

Man Bernhardas yra autorius, kuris be galo myli žmogų, nes tik be galo mylėdamas žmogų gali jo taip nekęsti. Skaitydamas jo kūrinius, matau daugybę žmonių iš gatvės, iš kavinės. Jis šaiposi iš mūsų ydų.

Man reikia nuolat būti kūrybingam, pasirengusiam, turėti naujų etiudų sumanymų, o klouno gydytojo pasirodymai palatose paprastai trunka kelias minutes.

Mažasis teatras man yra darželis, maža saulės ir dangaus oazė. Lopinėlis, kuriame aktoriai gali jaustis oriai.

Taip, akademijos auditorijose šalta, grindys neamortizuotos. Bet iki studijų pradžios pažadėta kapitaliai suremontuoti dvi auditorijas šokėjams. Ir dabar sąlygos nėra visiškai tragiškos, nors nelengvos.

Artistams niekada nebus gana. Aš pradėjau šokti pirmais nepriklausomybės metais. Rinktis trupės dar negalėjau. O kai man jau buvo apie 30 metų… Tuo metu jau nesirenkama.

Dabar jauni režisieriai dažnai pyksta, kuria „socialines dramas“. Bet nereikia pykti! Štai kalbamės susėdę didelio prekybos centro kamputyje. Atsiribojome nuo visko – ir mums gerai.