Jau 13-ąjį kartą Klaipėdoje vykusios „Jauno teatro dienos“ skatina aktyvią kūrybą, atveria naujus teatrinės komunikacijos kelius, kuria sąlygas lukštentis netikėtiems sprinto greičiu vykstančio kūrybos proceso rezultatams.
Kurdami vaidmenis aktoriai taiko ne tik vaidybos sistemų pradmenis, bet ir asmeninę [praktinę] patirtį bei režisierių siūlomą metodiką ir šitaip išgauna visiškai naujas vaidmens formas.
Vienas pirmųjų šauklių naujojo sezono link tampa scenos menų festivalis „ConTempo“. <...> Šiemet žymiai ryškiau patyriau festivalio organizatorių tikslą kurti ne tik menų, bet ir miesto festivalį.
Atmintis yra nepatikima, o kalbinė raiška, kuria naudojasi kritikas, vargiai teleidžia daugybę įvairiopų teatro poveikių „išversti“ į žodžius. Kaip tik čia kyla klausimas, ar teatro kritika išvis įmanoma ir teisėta?
Ironija ir įgūdis matyti, kas slypi už fasado, neduoda ramybės autoriui, autorius – skaitytojui, o dėmesio smaigaly atsiduria daug: nuo kelionių patirčių iki inertiškos kultūros politikos.
„Dažnai žmonės sutrinka arba juokiasi iš manęs, kad ateinu į repeticiją ir pradedu nuo šviesos, dar nežinodamas, kurlink einu. Šviesa sukuria erdvę“, – teigia režisierius.
Dramos ir operos režisierius Robertas Wilsonas: „Esu daug kartų sakęs, kad mano teatras nėra interpretuotinas, manau, kad jis yra kažkas, ką patiriame“.
Daugybę metų viskas – nuo fasadų ir interjerų iki estetikos ir repertuarų – lėlių teatruose sakė, kad suaugusieji čia yra laukiami labiau kaip lydintys asmenys nei kaip sau kultūrinių patirčių ieškantys žiūrovai.
SPOT galima įvardyti kaip festivalį, patogiai įsigyvenusį savo rūbe – jis turi aiškią kryptį ir kuria savo atmosferą; kasmet eidamas į festivalį gali ramiai tikėtis atrasti savo metų „trejetuką“.