Tumino spektaklis Maskvoje pretenduoja į dvi „Auksines kaukes”

2009-12-10 lrytas.lt, 2009 12 10
Vaizdas iš Maskvos J.Vachtangovo teatro vaidinimo „Troilas ir Kresida“

aA

 

Rimo Tumino spektaklis „Troilas ir Kresida", sukurtas J.Vachtangovo teatre Maskvoje, pretenduoja į 2010 metų Rusijos nacionalinę teatro premiją „Auksinė kaukė". Pretendentų į garbingiausią Rusijos teatro premiją sąrašas paskelbtas rengėjų tinklapyje.

R.Tumino spektaklis į apdovanojimą pretenduoja dramos nominacijoje „Didelės formos spektaklis" kartu su dar dviem kitų Maskvos teatrų pastatymais: „Piotro Fomenkos dirbtuvių" spektakliu „Ulisas" ir „Nacijų teatro" spektakliu „Šukšino apsakymai", šį rudenį rodytu ir Vilniaus žiūrovams Ūkio banko teatro arenoje. Taip pat šioje nominacijoje pristatyti dar du Sankt Peterburgo teatrų spektakliai.

R.Tuminas pretenduoja ir į apdovanojimą už geriausią režisieriaus darbą - šioje nominacijoje skelbiami keturiolika režisierių, tarp jų - ir latvių režisierius Alvis Hermanis už „V.Šukšino apsakymus". Beje, šis spektaklis laikomas vienu iš šio sezono favoritų - jis pristatytas apdovanojimui net šešiose kategorijose.

„Auksinėmis kaukėmis" tradiciškai bus apdovanojama ir už mažos formos dramos spektaklį, už geriausią aktoriaus darbą, geriausius operos ir baleto spektaklius.

„Auksinės kaukės" apdovanojimai bus teikiami kitų metų balandį Maskvoje.

LRYTAS.LT

Užsienyje
  • Gaivaus oro gūsis šokio scenoje

    Lietuvos sezone Prancūzijoje pristatyta plati choreografinių darbų panorama: „Lietuvos šokis atrodo nepaveiktas griežtų kodų ir kartais dulkėtos istorijos, supančios šią meno formą Prancūzijoje“.

  • „Pasišiukšlinę“, arba Pasakojimas vaikams apie klimato kaitą

    Trupė „Teatro istorijos“ kuria gana nuoširdų paveikslą, kurį būtų galima pavadinti „Suaugusieji nežino, ką daryti“.

  • Teatras grėsmės akivaizdoje

    Savo forma keturi Rygos spektakliai skirtingi, tačiau visiems be trauminių dabarties laiko ir istorinės praeities atspindžių svarbi ir menininko bei meno misijos tema grėsmingų politinių tendencijų metu.

  • „Focus Lituanie“ Paryžiaus centre: dėmesys Lietuvos politinio performanso scenai

    Dėmesys Lietuvos teatrui išplėtė Paryžiaus žiūrovų akiratį spektakliais, pažangiais ne vien savo turiniu, bet ir forma.

  • Laiškai iš Rygos

    Laiškai apie Rygoje vykusį Baltijos šiuolaikinės operos tinklo susitikimą ir ryškiausius metų scenos meno darbus pristatančią Latvijos teatro vitriną: spektakliai, erdvės, patirtys, įspūdžiai ir vertinimai.

  • Lietuvos teatras prancūzų akimis

    Diskusija su prancūzų kritikais apie Lietuvos teatro programą Paryžiuje ir jų nuostabą ne tik dėl spektaklių kokybės, bet ir kad kūrėjos moterys imasi lyderystės, – „Lituanie c’est l’Europe“.

  • Atvirukas iš Moravijos

    Alvis Hermanis „Jenufoje“ išgrynina stebėtinai paprastą, tyrą grožį, kurį tikriausiai taip šiltai išskleisti gali tik stereotipams nepasiduodantis ir mažų šalių kultūros paveldui empatizuojantis kūrėjas.

  • Menas ir laikmetis

    Latvių scenos meno kritikės ir literatūrologės svarsto apie meną ir menininką laikmečių peripetijose. Ar reikia sieti politiką ir meną? Ar teatro istoriją reikia redaguoti ir tirti iš naujo?