Latvijos teatralų pareiškimas dėl kūrybos laisvės

2026-03-06 menufaktura.lt
Rygos dailės teatras. Marko Raso nuotrauka
Rygos dailės teatras. Marko Raso nuotrauka

aA

Latvijoje politikai inicijavo procesą prieš naują teatro spektaklį, skirtą penkiolikos metų senumo įvykiams reflektuoti.

Šio teatrinio sezono pabaigoje, Rygos dailės teatras Mažojoje salėje yra numatęs pristatyti spektaklio „Dekretas Nr. 2“ premjerą, kurį režisuoja Lietuvos žiūrovams jau pažįstamas Valteras Sīlis pagal originalią Matīsso Gricmanio pjesę.

Sīlis jau daug metų kuria dokumentinį teatrą ir stato spektaklius pagal pjeses, reflektuojančias svarbiausius Latvijos politinės ir socialinės istorijos įvykius. Tarp jo darbų yra Latvijos nacionaliniame teatre pastatyta spektaklis, atkuriantis 1918-ųjų Latvijos nepriklausomybės paskelbimo įvykius, taip pat spektaklis pagal Gricmanio pjesę „Būti nacionalistu!“, kuri grįsta dramaturgo asmenine patirtimi dirbant Latvijos parlamente. Neseniai jis pastatė dar vieną spektaklį, kurį inspiravo realūs įvykiai – 2011 m. policijos pareigūnų gaujos įvykdytas kazino apiplėšimas mažame Latvijos miestelyje. 2014 m. Sīlis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatė spektaklį „Barikados“ (dramaturgai – Goda Dapšytė ir Jānis Balodis), pasakojantį apie Lietuvos istorinę atmintį, atgimimo laikotarpį Baltijos šalyse ir tragiškus 1991-ųjų sausio įvykius trisdešimtmečių kartos akimis.

Naujas Sīlio ir Gricmanio spektaklis Rygos dailės teatre vadinsis „Dekretas Nr. 2“ ir jis taip pat bus grįstas 2011 m. Latvijoje susiklosčiusiais politiniais įvykiais. Vykstant didelio masto tyrimui dėl žymaus politikos veikėjo ir kelioms politinėms partijoms besipriešinant tyrimui, tuometinis Latvijos Respublikos prezidentas Valdis Zatleras buvo priverstas paskelbti referendumą dėl Latvijos parlamento paleidimo. Kai kurie politikai, susiję su šia – penkiolikos metų senumo – situacija, dabar grįžo į valdžią. Jie kreipėsi į Latvijos Kovos su korupcija komitetą, reikalaudami sustabdyti spektaklio kūrimą, argumentuodami, kad spektaklis gali turėti įtakos artėjantiems parlamento rinkimams. Komitetas atsižvelgė į parlamento narių kreipimąsi ir jau beveik mėnesį viešai diskutuoja apie spektaklį, kurio premjera dar nė neįvyko.

Latvijos teatralai susirūpino kūrybos laisve ir išplatino viešą pareiškimą – kviečiame susipažinti su tekstu.

-----

Latvijos teatro darbuotojų sąjunga ragina teisėsaugos institucijas atidžiai apsvarstyti savo viešus pareiškimus dėl kūrybinių procesų šalyje, kad nekiltų abejonių dėl saviraiškos laisvės gynimo ir Latvijos Respublikos Konstitucijos 100-ojo straipsnio laikymosi.

2026 metų kovo 3 dieną, Seimo Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos užkardymo komiteto posėdyje Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro vadovas pareiškė, kad biuras įvertins Dailės teatre planuojamą statyti spektaklį „Dekretas Nr. 2“. Mūsų nuomone, tokie veiksmai yra kišimasis į teatro ir jame dirbančių menininkų kūrybos ir saviraiškos laisvę. Remiantis spektaklio anotacija ir jo kūrėjų viešais pareiškimais, spektaklyje aptariami politiniai įvykiai, kurie vyko Latvijoje prieš penkiolika metų.

Kiekvienais metais Latvijos teatro darbuotojų sąjunga organizuoja apdovanojimų ceremoniją „Spēlmaņu nakts“ (liet. „Vaidilų naktis“), ir, mūsų nuomone, ji yra tinkama profesionali terpė, kurioje ir turi būti vertinami scenos meno kūriniai bei jų meninė kokybė.

Demokratinėje valstybėje nepriimtina daryti spaudimą menininkams siekiant, kad jie nekalbėtų apie istorinius įvykius, kurie gali būti nepatogūs tam tikriems politikams. Taip pat nepriimtini yra politinių partijų prašymai įvertinti spektaklį rinkimų kampanijos metu, nes tai iš esmės skatina menininkus imtis savicenzūros. Konstitucija aiškiai draudžia cenzūrą. Raginame Latvijos valstybės pareigūnus aiškiai išreikšti prieštaravimą bet kokiems bandymams daryti įtaką teatro scenos meno kūriniams ir susilaikyti nuo neapgalvotų pareiškimų, kurie neatitinka demokratinės valstybės pareigūnams taikomų standartų.

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad vieši pareiškimai apie spektaklio turinį gali ne tik riboti menininkų kūrybos laisvę, bet ir kelti klausimų dėl tinkamo viešųjų finansinių išteklių naudojimo.

Taip pat norėtume gauti paaiškinimą dėl principų ir kriterijų, kurie bus taikomi vertinant viešai 2026 m. vasaros ir rudens mėnesiais rodomus kūrinius. Ar Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras ketina sistemingai ir išsamiai vertinti šiuos kūrinius vadovaudamasis Rinkimų kampanijos įstatymu? Ar tokie vertinimai bus atliekami remiantis atskirų politinių partijų pateiktais prašymais, ar atsitiktine tvarka?

Vienas iš scenos menų uždavinių yra ne tik meninė kūryba, bet ir stiprinti demokratiją bei pilietinį aktyvumą. Valstybės pareigūnų nesupratimas, koks yra meno vaidmuo demokratinėje ir laisvoje visuomenėje, gali kelti pavojų šiems procesams, o neapgalvoti pareiškimai – sudaryti sąlygas naujoms cenzūros formoms.

Esame atviri profesionaliam ir konstruktyviam dialogui apie tai, kaip stiprinti kūrybos laisvės ir demokratinių vertybių suvokimą visuomenėje.

Latvijos teatro darbuotojų sąjungos vardu, 2026 metų kovo 5 dieną kreipimąsi pasirašė valdybos pirmininkas Ojāras Rubenis.

Originalus kreipimosi tekstas publikuojamas ČIA.

-----

Iš anglų ir latvių kalbų vertė Kristina Steiblytė ir Rima Jūraitė

„Menų faktūros“ parengta informacija

Projektą „Menų faktūra“: scenos meno refleksijų polifoniškumas“, 2026 m. skyręs 30 tūkst. eurų, iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas

Užsienyje