Birželio 5 ir 6 dienomis, Rygoje, Latvijos nacionalinio teatro Didžiojoje salėje bus rodomos Berlyno Schaubühne teatre sukurtas Thomo Ostermeierio spektaklis „Smurto istorija“. Latvija taps 18-ąja šalimi, kurioje gastroliuos šis tarptautiniu mastu pripažintas spektaklis.
Kiekvieną vakarą Berlyne atveria duris kone pusantro šimto teatrų ir koncertų salių, tačiau gauti bilietus į Schaubühne vis dar dažnai nėra paprasta. Thomo Ostermeierio, kaip meno vadovo (nuo 2009 m.), kūrybos laikotarpis šį teatrą pavertė tikru kultūriniu reiškiniu. Jo repertuaras yra vienas įdomiausių Europoje; teatras rengia savo tarptautinį festivalį, turi puikų aktorių kolektyvą, kviečia dirbti žymius režisierius. Kartu su Thomu Ostermeieriu čia spektaklius reguliariai stato tokie režisieriai kaip Milo Rau ir Katie Mitchell.
Thomas Ostermeieris yra laikomas vienu iš svarbiausių mūsų laikų režisierių – vizionieriumi, kuris iš esmės keitė šiuolaikinio teatro veidą. Jo pastatymai įvardijami kaip intelektualiai drąsūs, emociškai paveikūs ir socialiai aktualūs, o jo vardas jau seniai tapo meninio meistriškumo ženklu pasaulyje lyderiaujančiuose festivaliuose (Avinjono, Edinburgo, Vienos, Berlyno) ir scenose. Už išskirtinį indėlį į teatro meną, 2011 metais Thomas Ostermeieris buvo apdovanotas Venecijos bienalės „Auksiniu liūtu“.
Tarp jo žymiausių darbų įvardijami „Hamletas“, „Nora“, „Visuomenės priešas“, „Ričardas III“, „Otelas“, „Žuvėdra“ ir kiti, kuriems būdinga socialiai aštri, intelektualiai griežta ir psichologiškai tiksli interpretacija.
Thomo Ostermeierio spektaklis „Smurto istorija“ buvo sukurtas 2018 metais, Berlyno Schaubühne scenai, remiantis prancūzų rašytojo Édouardʼo Louis autobiografiniu romanu – tarptautiniu bestseleriu, išverstu į dešimtis kalbų. Knyga įkvėpta tikrų įvykių iš autoriaus gyvenimo: Kūčių vakarą atsitiktinis susitikimas su nepažįstamuoju baigiasi išprievartavimu, grasinimu ir fiziniu smurtu. Pagrindinio herojaus sesers, policijos ir medicinos darbuotojų, bandančių jam padėti, reakcijos atskleidžia rasizmo ir homofobijos apraiškas, vis dar gajas šiuolaikinėje visuomenėje.
Scenografija, vaizdo projekcijomis ir įtampos kupina aktorių vaidyba, Th. Ostermeierio spektaklis „Smurto istorija“ sukuria beveik dokumentinį realybės pojūtį. Vis dėlto šis spektaklis nėra natūralistinis nusikaltimo atkūrimas. Th. Ostermeieris sąmoningai nukreipia dėmesį nuo smurto akto į jo pasekmes. Istorija pasakojama pasitelkiant daugybę balsų, išskaidytai, iškreiptai ir pateikiama naujame kontekste, įtraukiant žiūrovus į skausmingą prisiminimų procesą – erdvę, kurioje tiesa niekada neatsiskleidžia iki galo, bet dėliojasi iš fragmentų.
„Smurto istorija“ dėl savo brutalios prigimties negali būti laikoma optimistiniu kūriniu, tačiau jo stiprybė glūdi režisieriaus Th. Ostermeierio įsitikinime, kad išsivaduoti iš traumos padarytos žalos yra įmanoma. Šiame spektaklyje režisierius laikosi Hannahʼos Arendt, žymiosios smurto ir totalitarizmo tyrėjos bei mąstytojos, idėjų: kad žmonės vis dar gali pakeisti pasaulį ir suteikti jam naujų galimybių. Tokiu akordu ir baigiasi dvi valandas trunkantis spektaklis.
Birželio 5 ir 6 dienomis, Latvijos žiūrovai ir šalies svečiai Latvijos nacionalinio teatro Didžiojoje salėje turės progą susipažinti su vieno žymiausių mūsų laikų režisierių kūryba ir teatru, kuris ir toliau formuoja Europos intelektualinį kraštovaizdį. Spektaklis bus rodomas vokiečių kalba su surtitrais latvių ir anglų kalbomis. Kadangi spektaklyje yra atvirų scenų, rodomas nuogas kūnas, todėl į teatrą nebus įleidžiami jaunesni nei 18 metų amžiaus žiūrovai, net ir lydimi tėvų.
Spektaklio gastroles Latvijos nacionaliniame teatre (Kronvalda bulvāris 2, Ryga) organizuoja tarptautinė prodiuserių kompanija „Winstag Production SIA“. Bilietus galima įsigyti svetainėje bilesuparadize.lv. Su kodu STUDENTS tiek studentams, tiek ir scenos menų profesionalams yra taikoma 25 proc. nuolaida.
Renginio anonsas parengtas pagal organizatorių informaciją. Iš anglų ir latvių kalbų vertė Rima Jūraitė.
„Menų faktūros“ informacija
-----
Projektą „Menų faktūra“: scenos meno refleksijų polifoniškumas“, 2026 m. skyręs 30 tūkst. eurų, iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
