Tarp kandidatų į „Auksinę kaukę” – lietuvių kūrėjų darbai

2010-11-15 lrytas.lt, 2010 11 15
„Lygiosios trunka akimirką”. Michailo Gutermano (kommersant.ru) nuotrauka

aA

Į svarbiausią Rusijos teatro premiją - „Auksinę kaukę" - už 2009-2010 m. spektaklius tradiciškai pretenduoja ir lietuvių teatro kūrėjai.

Geriausio dramos spektaklio kategorijoje nominuotas Rimo Tumino spektaklis „Dėdė Vania", sukurtas J. Vachtangovo teatre Maskvoje, o R.Tuminas pretenduoja į geriausio metų dramos režisieriaus titulą. Šiame spektaklyje vaidinantys aktoriai Sergejus Makoveckis ir Vladimiras Simonovas yra nominuoti geriausio aktoriaus apdovanojimui. „Dėdės Vanios" dailininkas Adomas Jacovskis yra tarp nominuotųjų į Metų scenografo titulą, taip pat spektaklis pretenduoja į geriausio šviesų dailininko apdovanojimą.

Rusijoje kuriantis lietuvių kilmės režisierius Mindaugas Karbauskis pretenduoja tapti geriausiu dramos režisieriumi už spektaklį „Lygiosios trunka akimirką" pagal iš Lietuvos kilusio, Izraelyje gyvenančio rašytojo Icchoko Mero romaną. Šiame spektaklyje Abraomo Lipmano vaidmenį sukūręs aktorius Ilja Isajevas nominuotas geriausio aktoriaus apdovanojimui.

Į geriausio režisieriaus „Auksinę kaukę" tarp 19 kandidatų šįmet taip pat yra tokie garsūs režisieriai kaip Kama Ginkas, Andrejus Mogučijus, Valerijus Fokinas, Piotras Fomenka.

„Auksinėmis kaukėmis" tradiciškai bus apdovanojama ir už mažos formos dramos spektaklį, už geriausius aktoriaus ir aktorės vaidmenis, geriausius lėlių teatro, operos, baleto, miuziklo spektaklius.

„Auksinės kaukės" apdovanojimai bus teikiami kitų metų pavasarį Maskvoje, kur vyks ir 17-asis „Auksinės kaukės" teatro festivalis, pristatantis premijos nominantų spektaklius.

LRYTAS.LT

 

Užsienyje
  • Operos teatrai Artimuosiuose Rytuose: sultonai, prestižas ir traviatos

    Kas skatina dykumų sultonus, diktatorius ir demokratijas statyti operos teatrus? Kas juose stebina europietį operos mėgėją? Ar galime sau leisti lankytis Maskato, Tel Avivo ir Kairo operose?

  • Simuliacijos kaip stimuliacija

    Šį rudenį po ketverių metų pauzės DIALOG-WROCLAW vėl atsidarė. Programa, kurią sudarė dvylika spektaklių, akivaizdžiai skilo į teatrų iš Azijos ir Europos pristatymus.

  • Zagrebo teatre – LNDT koprodiusuotas Antano Obcarsko spektaklis „Acid“

    Spektaklį pagal vienos svarbiausių šiuolaikinių kroatų dramaturgių Tenos Štivičić pjesę Zagrebo jaunimo teatre režisavo Antanas Obcarskas, scenografiją kūrė Barbora Šulniūtė.

  • Šventojo Gralio paieškos Rygos scenose

    Latvijos teatro vitrina „Skate 2025“ suteikia galimybę žiūrinčiųjų smegenyse varžytis technologiniams monstrams su kukliais lėlių spektakliais vaikams ar aukščiausios klasės aktoriams – su studentų darbais.

  • Seksualinė prievarta – ir smurtas, ir kūryba

    Carolina Bianchi patirtis dėlioja kone tobulai: prikausto žiūrovus prie nemalonios informacijos, tačiau leidžia suprasti, kad pati išgyveno kur kas daugiau. <...> „Brolija“ padeda suprasti, kam reikalinga Stambulo konvencija.

  • Festivalis kaip kolektyvinės kūrybos veiksmas (2)

    Nors Baltijos šalių programa buvo nedidelė Pasaulinio lėlių teatro festivalio panoramos dalis, ji įsipynė į festivalio audinį kaip unikalus bendro rašto tęsinys, o ne kaip akis badantis lopas.

  • Festivalis kaip kolektyvinės kūrybos veiksmas (1)

    Šiųmetė festivalio Šarlevilyje-Mezjere programa, regis, pasakojo apie tai, kad šiuo metu vizualusis teatras – įvairiausios jo formos ir naudojamos medžiagos – ima viršų prieš lėles ir jų valdymo amatą.

  • Ką teatruose matysime šį sezoną

    2025–2026 m. sezono planų Latvijos teatruose apžvalga: blaumaniada, latvių dramaturgijos ir jaunųjų režisierių bumas, brangiausias pastatymas Latvijos teatro istorijoje ir scenografija iš dviejų kėdžių.