Maskva pagaliau pripažino Koršunovą

2011-10-21 Menų faktūra
OKT „Dugne” – Maskvoje

aA

Režisierius Oskaras Koršunovas ką tik grįžo iš Maskvos, kur jo spektaklis „Dugne„, pernai išrinktas geriausiu Lietuvoje, atidarė tryliktus metus vykstantį svarbų Naujojo Europos teatro (NET) festivalį. „Maskvos numylėtinis atveža spektaklį-išpažintį“, - skelbė rusų spauda, nekantriai laukdama pasirodymo.

„Maskvoje buvome ne pirmą kartą ir ten rodėme labai daug spektaklių - pradedant pirmaisiais „Ten būti čia„, „Senė“ ir baigiant „Hamletu„, tačiau dar niekada nesulaukėme tokio ažiotažo ir susidomėjimo. Ant kojų buvo sukelta visa žiniasklaida, nepamenu, ar kada buvau davęs tiek daug interviu, o bilietai į spektaklį, kuris buvo suvaidintas ne tokioje kamerinėje erdvėje kaip Vilniuje, o trijų šimtų vietų salėje, buvo išpirkti jau prieš mėnesį“, - pasakojo Oskaras Koršunovas.

Tokioje didelėje salėje dar garsiau skambėjo ovacijos aktoriams, kurių žiūrovai nenorėjo paleisti ir vis kvietė nusilenkti. „Maskvos teatralai paprastai labai įtartinai žvelgia į užsieniečių darbus, sukurtus pagal rusų dramaturgiją. Tačiau „Dugne„ buvo sutiktas labai gerai, džiugu buvo girdėti, kad mūsų Gorkio interpretacija yra nauja, gyva ir šiuolaikiška. Po šito spektaklio pagaliau pajutome, kad Maskva mums atsivėrė“, - džiaugėsi režisierius. Anot jo, po šių gastrolių pasipylė kvietimai „Dugne„ rodyti kituose Rusijos miestuose, į Maskvą buvo pakviestas naujausias Koršunovo spektaklis „Miranda“.

Apie „Dugne„ Maskvoje daug kalbama ir rašoma. „Žaviuosi, kaip jie perskaitė spektaklį, kaip surado tokių prasmių, kurios Lietuvoje nebuvo net įvardintos“, - teigė Koršunovas.

Geriausias tokios interpretacijos pavyzdys - žymios rusų kritikės Marinos Davydovos recenzija, pasirodžiusi dar prieš NET festivalį, po to, kai kritikė pamatė spektaklį OKT studijoje Vilniuje: „Vienas labiausiai pamėgtų Rusijoje režisierių iš artimojo užsienio Oskaras Koršunovas Vilniuje pastatė spektaklį „Dugne„ ir ne tik sukūrė geriausią savo pastarojo meto spektaklį, tačiau ir visiškai neįprastai perskaitė chrestomatinę pjesę. (...) Čia į pirmą planą patenka ne teatro išteisinimas, o paties gyvenimo išteisinimas. Teatras čia tampa ne tiek savirealizacijos (ir iš dalies savimeilės - nuo šito nepabėgsi) būdu, kiek būdu rasti būties prasmę per meninę kūrybą. Regis, tik tai ir suteikia būčiai bent šiokią tokią prasmę“.

Grįžę iš Maskvos OKT aktoriai kitą savaitę iškart vyksta į gastroles Belfaste Šiaurės Airijoje ir Pontederoje Italijoje, kur bus parodytas „Hamletas„. Porą dienų pailsėję po kelionių lapkričio 2 d., 3 d. jie vėl sės prie ilgo spektaklio „Dugne“ stalo OKT studijoje Vilniuje, kur žiūrovų laukia susitikimas akis į akį aktoriais.

OKT inf.

Užsienyje
  • Operos teatrai Artimuosiuose Rytuose: sultonai, prestižas ir traviatos

    Kas skatina dykumų sultonus, diktatorius ir demokratijas statyti operos teatrus? Kas juose stebina europietį operos mėgėją? Ar galime sau leisti lankytis tuose teatruose?

  • Simuliacijos kaip stimuliacija

    Šį rudenį po ketverių metų pauzės DIALOG-WROCLAW vėl atsidarė. Programa, kurią sudarė dvylika spektaklių, akivaizdžiai skilo į teatrų iš Azijos ir Europos pristatymus.

  • Zagrebo teatre – LNDT koprodiusuotas Antano Obcarsko spektaklis „Acid“

    Spektaklį pagal vienos svarbiausių šiuolaikinių kroatų dramaturgių Tenos Štivičić pjesę Zagrebo jaunimo teatre režisavo Antanas Obcarskas, scenografiją kūrė Barbora Šulniūtė.

  • Šventojo Gralio paieškos Rygos scenose

    Latvijos teatro vitrina „Skate 2025“ suteikia galimybę žiūrinčiųjų smegenyse varžytis technologiniams monstrams su kukliais lėlių spektakliais vaikams ar aukščiausios klasės aktoriams – su studentų darbais.

  • Seksualinė prievarta – ir smurtas, ir kūryba

    Carolina Bianchi patirtis dėlioja kone tobulai: prikausto žiūrovus prie nemalonios informacijos, tačiau leidžia suprasti, kad pati išgyveno kur kas daugiau. <...> „Brolija“ padeda suprasti, kam reikalinga Stambulo konvencija.

  • Festivalis kaip kolektyvinės kūrybos veiksmas (2)

    Nors Baltijos šalių programa buvo nedidelė Pasaulinio lėlių teatro festivalio panoramos dalis, ji įsipynė į festivalio audinį kaip unikalus bendro rašto tęsinys, o ne kaip akis badantis lopas.

  • Festivalis kaip kolektyvinės kūrybos veiksmas (1)

    Šiųmetė festivalio Šarlevilyje-Mezjere programa, regis, pasakojo apie tai, kad šiuo metu vizualusis teatras – įvairiausios jo formos ir naudojamos medžiagos – ima viršų prieš lėles ir jų valdymo amatą.

  • Ką teatruose matysime šį sezoną

    2025–2026 m. sezono planų Latvijos teatruose apžvalga: blaumaniada, latvių dramaturgijos ir jaunųjų režisierių bumas, brangiausias pastatymas Latvijos teatro istorijoje ir scenografija iš dviejų kėdžių.