Liūdna komedija Tagankos teatre

2011-07-07 Menų faktūra
Scena iš 1965 m. spektaklio „10 dienų, kurios sukrėtė pasaulį”

aA

Maskvos Tagankos teatro drama galbūt jau eina į pabaigą, bet šiandien tik pasiekta kulminacija, o finalas nenuspėjamas. Ir visa ji „parašyta" sekant geriausiomis Gogolio karčių komedijų tradicijomis.

Maskvos miesto kultūros departamentas nepatvirtino teatro vadovu ilgamečio teatro aktoriaus Valerijaus Zoltuchino. Tačiau vadovams skirti iš karto buvo pakeista teatro struktūra - meno vadovo ir direktoriaus pareigos, kurias puikiai derino Jurijus Liubimovas, tapo atskirtos. Laikinai eiti direktoriaus pareigas paskirtas aktorius Sergejus Korotčionkovas, praneša „Ria Novosti". Bet jis, pasak aktorių, nėra vadybininkas, jis rūpinosi teatro statybomis ir ūkiu.

Eiti meno vadovo pareigas dabar turės meno taryba. Dėl Zolotuchino, kurį teatro aktoriai norėjo matyti Liubimovo vietoje, taip pat jau abejojama - jis pats turi savo teatrą Barnaule. Ir jam jau 70 metų.

Liubimovo pasitraukimą departamentas patvirtino, bet prieš išeidamas atostogų (iki atleidimo liepos 16 d.) vadovas nepratęsė trumpalaikių kontraktų 15 aktorių ir dar 19 kitų teatro darbuotojų (kuriems būdavo pratęsiama visada). Dabar laikinai einančiųjų užduotis - rasti būdus pratęsti sutartis, antraip kitas sezonas pakimba ant plauko.

Meno taryba kol kas turės imtis ir teatro meninės politikos, spręsti, ką teatras turėtų statyti. Taip pat numatoma ir teatro patariamoji taryba, kurioje turėtų būti kultūros, meno, mokslo, verslo žmonės, atstovai iš šalies Kultūros ministerijos ir teatro sąjungos.

Kaip pabrėžė ne vienas teatro apžvalgininkas ir kritikas, drama Tagankoje atskleidė visišką Rusijos repertuarinių teatrų krizę, ir pirmiausia derėtų imtis sisteminės pertvarkos. Bet net ir patys teatro aktoriai sutinka, kad „Teatr na Taganke" mirė po ilgos ir sunkios ligos, šiandien jo epocha baigėsi, ir bet kokiu atveju rytoj tai jau bus kitoks teatras.

Parengta pagal Rusijos spaudą

 

Užsienyje
  • Simuliacijos kaip stimuliacija

    Šį rudenį po ketverių metų pauzės DIALOG-WROCLAW vėl atsidarė. Programa, kurią sudarė dvylika spektaklių, akivaizdžiai skilo į teatrų iš Azijos ir Europos pristatymus.

  • Zagrebo teatre – LNDT koprodiusuotas Antano Obcarsko spektaklis „Acid“

    Spektaklį pagal vienos svarbiausių šiuolaikinių kroatų dramaturgių Tenos Štivičić pjesę Zagrebo jaunimo teatre režisavo Antanas Obcarskas, scenografiją kūrė Barbora Šulniūtė.

  • Šventojo Gralio paieškos Rygos scenose

    Latvijos teatro vitrina „Skate 2025“ suteikia galimybę žiūrinčiųjų smegenyse varžytis technologiniams monstrams su kukliais lėlių spektakliais vaikams ar aukščiausios klasės aktoriams – su studentų darbais.

  • Seksualinė prievarta – ir smurtas, ir kūryba

    Carolina Bianchi patirtis dėlioja kone tobulai: prikausto žiūrovus prie nemalonios informacijos, tačiau leidžia suprasti, kad pati išgyveno kur kas daugiau. <...> „Brolija“ padeda suprasti, kam reikalinga Stambulo konvencija.

  • Festivalis kaip kolektyvinės kūrybos veiksmas (2)

    Nors Baltijos šalių programa buvo nedidelė Pasaulinio lėlių teatro festivalio panoramos dalis, ji įsipynė į festivalio audinį kaip unikalus bendro rašto tęsinys, o ne kaip akis badantis lopas.

  • Festivalis kaip kolektyvinės kūrybos veiksmas (1)

    Šiųmetė festivalio Šarlevilyje-Mezjere programa, regis, pasakojo apie tai, kad šiuo metu vizualusis teatras – įvairiausios jo formos ir naudojamos medžiagos – ima viršų prieš lėles ir jų valdymo amatą.

  • Ką teatruose matysime šį sezoną

    2025–2026 m. sezono planų Latvijos teatruose apžvalga: blaumaniada, latvių dramaturgijos ir jaunųjų režisierių bumas, brangiausias pastatymas Latvijos teatro istorijoje ir scenografija iš dviejų kėdžių.

  • Kultūrų dialogas lėlių teatro scenoje

    Tokie lėlių teatrų festivaliai kaip Kroatijos PIF tampa ne tik meninių formų, bet ir kultūrinių pasakojimų vieta. Teatras tampa savotišku pasaulio žemėlapiu – jame atspindimos istorinės žaizdos, unikalios, tik toms šalims būdingos patirtys.