Lietuvos teatras tarptautinėje mugėje Londone

2006-11-21

aA

Lietuvišką teatrą pristatančio DVD viršelis. Viršelyje panaudotos Dmitrijaus Matvejevo nuotraukos.

Šiandien ir ryt, lapkričio 21-22 d. Jungtinės Karalystės teatro profesionalai turės galimybę išsamiai susipažinti su Lietuvos teatro režisieriais bei jų kūryba.

Londono Riverside Studios atsidarė pirmoji tarptautinė Centrinės ir Rytų Europos atlikėjų menų mugė. Į šią platformą, kurioje greta lietuvių su savo teatru ir šokiu supažindins Rumunija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Moldova bei Rusija, pakviesti dalyvauti JK meno institucijų, festivalių bei teatrų vadovai ir prodiuseriai.

Mugės metu vyks ir speciali spektaklių programa, kurioje bus parodytos 8 dalyvaujančių šalių spektaklių ištraukos. Lietuvai šioje programoje atstovaus OKT/Vilniaus miesto teatro spektaklis „Grimo opera“, neseniai laimėjęs specialų apdovanojimą tarptautiniame festivalyje „MESS 2006“ Sarajeve.

Lietuvos stende šalia medžiagos apie režisierius, choreografus bei jų spektaklius, pagrindines Lietuvos teatro ir šokio institucijas bei festivalius, keturiuose įrengtuose ekranuose bus rodomas ir specialiai šiai mugei Kultūros ministerijos bei Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro sukurtas DVD „Lithuanian theatre. Today“. Šiuo pirmuoju tarptautinei auditorijai skirtu DVD pristatomos labiausiai Europos ir pasaulio publikai pažįstamos Lietuvos teatro bei šokio asmenybės – Eimuntas Nekrošius, Jonas Vaitkaus, Rimas Tuminas, Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, Aira Naginevičiūtė, Cezaris Graužinis.

DVD „Lithuanian Teatre. Today“ per porą metų ketinama pildyti vis nauja medžiaga – pilnais spektaklių įrašais, interviu su kūrėjais, nuotraukomis, festivalių kontaktais bei komentarais. Iki 2009 metų, kai Vilnius taps Europos kultūros sostine, tikimasi sukurti išsamų prezentacinį leidinį, atspindintį vieną ryškiausių ir populiariausių Lietuvos meno šakų.

Lietuvos teatro ir šokio pristatymą Centrinės ir Rytų Europos atlikėjų menų mugėje rengia LR Kultūros ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos institutu, Teatro ir kino informacijos bei edukacijos centru, Lietuvos šokio informacijos centru, Lietuvos nacionaline televizija, Menų spaustuve, Kauno valstybiniu dramos, Vilniaus valstybiniu mažuoju, OKT/Vilniaus miesto teatrais.

Menų faktūros inf.

Užsienyje
  • Šventojo Gralio paieškos Rygos scenose

    Latvijos teatro vitrina „Skate 2025“ suteikia galimybę žiūrinčiųjų smegenyse varžytis technologiniams monstrams su kukliais lėlių spektakliais vaikams ar aukščiausios klasės aktoriams – su studentų darbais.

  • Seksualinė prievarta – ir smurtas, ir kūryba

    Carolina Bianchi patirtis dėlioja kone tobulai: prikausto žiūrovus prie nemalonios informacijos, tačiau leidžia suprasti, kad pati išgyveno kur kas daugiau. <...> „Brolija“ padeda suprasti, kam reikalinga Stambulo konvencija.

  • Festivalis kaip kolektyvinės kūrybos veiksmas (2)

    Nors Baltijos šalių programa buvo nedidelė Pasaulinio lėlių teatro festivalio panoramos dalis, ji įsipynė į festivalio audinį kaip unikalus bendro rašto tęsinys, o ne kaip akis badantis lopas.

  • Festivalis kaip kolektyvinės kūrybos veiksmas (1)

    Šiųmetė festivalio Šarlevilyje-Mezjere programa, regis, pasakojo apie tai, kad šiuo metu vizualusis teatras – įvairiausios jo formos ir naudojamos medžiagos – ima viršų prieš lėles ir jų valdymo amatą.

  • Ką teatruose matysime šį sezoną

    2025–2026 m. sezono planų Latvijos teatruose apžvalga: blaumaniada, latvių dramaturgijos ir jaunųjų režisierių bumas, brangiausias pastatymas Latvijos teatro istorijoje ir scenografija iš dviejų kėdžių.

  • Kultūrų dialogas lėlių teatro scenoje

    Tokie lėlių teatrų festivaliai kaip Kroatijos PIF tampa ne tik meninių formų, bet ir kultūrinių pasakojimų vieta. Teatras tampa savotišku pasaulio žemėlapiu – jame atspindimos istorinės žaizdos, unikalios, tik toms šalims būdingos patirtys.

  • Decentralizuoti, paskirstyti, demokratizuoti

    EASTAP 2025 konferencija ir asociacijos vaidmuo Europos teatro tyrimuose: nagrinėta, kaip užtikrinti tvarią neįgaliųjų įtrauktį, ką reiškia „demokratiškas“ teatras bei kaip viešosios erdvės formuoja viešąjį diskursą.

  • Twarkowskio mašina

    „Orakule“, regis, jog tam tikrais momentais montažas ar pati medija priverčia aktorius kovoti dėl dėmesio savo personažui. Jie domina žiūrovą, tačiau arba neturi kaip išlaikyti jo dėmesio, arba pranyksta bendrame spektaklio kūne.