Nuo brangiausio pastatymo Latvijos istorijoje iki visiškai paprastos scenografijos vos su dviem kėdėmis scenoje – visa tai ir dar daugiau naujajame sezone žiūrovams pasiūlys Latvijos teatrai. Po vasaros pertraukos žiūrovų salės po truputį pildosi, pirmieji spektakliai jau suvaidinti, tačiau didžiausios staigmenos dar prieš akis. Regis, naujasis sezonas yra orientuotas į latvių teatro tradicijų išsaugojimą, tuo pačiu atveriant langus ir naujiems gūsiams bei jaunųjų menininkų kartai.
Įsimintinu kritikų pripažinimu – gaudamas daugiausiai (22) nominacijų „Spēlmaņu nakts“ (liet. – tikriausiai „Vaidilų nakties“) apdovanojimuose – praėjusį sezoną užbaigė Latvijos nacionalinis teatras. Atrodo, kad po vidinių sukrėtimų, su kuriais teatras kovojo nuo vadovybės pasikeitimo 2023 metais, teatras stabilizavo vidinius sūkurius – tai atspindi teatro praėjusio sezono pasiekimai. Nacionalinis teatras naujojo sezono šūkiu pasirinko žodžių junginį „Liepsnojančios ugnys“. Kaip aiškinama sezono pristatyme: „Nacionalinis teatras pasirinko ugnį kaip vieną iš pagrindinių gamtos elementų, leidžiantį kalbėti tiek apie aistringus jausmus santykiuose, tiek galvoti apie ugnį kaip apie niokojančią ir gyvybę atnaujinančią stichiją filosofiniame lygmenyje“. Nacionalinis šiemet žiūrovams pristatys 15 premjerų.
Kaip įprasta, teatro repertuare daugiausia dėmesio skiriama latvių autorių darbams – žiūrovai turės galimybę pamatyti žinomus latvių klasikų darbus, tokius kaip Rūdolfo Blaumanio „Ugnyje“ ir Jānio Rainio „Indulį ir Ariją“, režisuojamą Indros Rogos – tai yra pirmoji premjera didžiojoje salėje ir žiūrovų „teismui“ buvo atiduota jau rugsėjo pabaigoje. Teatre taip pat bus galima pamatyti ir šiuolaikinių latvių autorių bei jaunųjų režisierių darbus, pavyzdžiui, jaunojo režisieriaus Gusto Ābelės pastatymą „Tyla ir triukšmas“, kurio pagrindas yra paties Ābelės romanas „Mylimiausia pasaulio tyla“ (Pasaulē mīļākais klusums) ir jo tęsinys „Mylimiausias pasaulio triukšmas“ (Pasaulē mīļākais troksnis). Teatras šį sezoną pristatys ir Janos Eglės, Justīnės Kļavos, Jānio Joņevo, Kārlio Vērdiņio, Andrio Kalnozolo, Gunčio Bojāro darbus.
Vienu svarbiausių įvykių būtų galima pavadinti lenkų režisieriaus Łukaszo Twarkowskio ir kūrybinės komandos sugrįžimą šį rudenį į Dailės teatrą su nauju spektakliu „Orakulas“ [red. past. – šį spektaklį jau recenzavo „Menų faktūros autorė Rimgailė Renevytė]. Twarkowskio vardas latvių žiūrovams įsirėžė į atmintį po plačių užmojų spektaklio „Rohtko“, kurio premjera dienos šviesą išvydo 2022 m. ir gavo „Vaidilų nakties“ apdovanojimą už Metų didelės formos spektaklį. Neseniai vykusioje spaudos konferencijoje teatro direktorius Juris Žagaras pranešė, kad spektaklio rodymas kainavo bemaž pusę milijono eurų, tokiu būdu pretenduodamas į brangiausio pastatymo titulą Latvijos teatro istorijoje. Iš dalies tai galima paaiškinti spektakliui reikalinga technine įranga ir naudojamomis priemonėmis, kurios jau nuo „Rohtko“ premjeros tapo savotišku Dailės teatro didžiosios salės pastatymų bruožu.
Dar viena sezono naujiena – į aktoriaus rolę vėl įsijaus ir pats teatro direktorius Juris Žagaras. Jam skirtas vaidmuo Viesturo Kairišo režisuojamame pastatyme „Šaltinis“, paremtame rašytojos Ayn Rand to paties pavadinimo romanu. Šį sezoną Dailės teatro žiūrovams vėl bus atverta ir Mažoji salė, rekonstrukcijai uždaryta pernai pavasarį. Pirmasis spektaklis naujoje erdvėje parodytas rugsėjo pabaigoje, tai yra Matīso Kažos režisuota italų rašytojo Dario Fo maniakinė komedija „Atsitiktinė anarchisto mirtis“. O pirmoji sezono premjera žiūrovus pasiekė rugsėjo 5 d. – tai Tomo Treinio pastatyta vokiečių autoriaus Mariuso von Mayenburgo pjesė „Nachtland“.
Sezoną jau rugpjūčio pradžioje iš dalies atidarė Valmieros teatras – tai jis padarė kasmetiniu Valmieros Vasaros teatro festivaliu, šiemet minėjusiu savo dešimtmetį. Ir čia naujojo sezono repertuare tradiciškai svarbus vaidmuo skirtas būtent latvių autorių darbams. Pirmoji premjera – Blaumanio „Piktoji dvasia“, režisuojama Inesės Mičulės. O sezoną vainikuosianti premjera – to paties Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ su Elmāru Seņkovu priešaky. „Sezonas Didžiojoje salėje prasidės Blaumaniu ir baigsis Blaumaniu. Ir tai bus gražu“, – teigė Valmieros teatro direktorė Evita Ašeradena.
„Naujajame sezone nemažai dėmesio bus skiriama spektaklių vizualumui, taip pat premjeroms – ir ne tik Latvijos mastu“, – apie naujojo sezono planus praneša Valmieros teatras. Kitaip nei praėjusiame sezone, kurio centre buvo meilė ir aistringi santykiai, šiemet Valmieros teatras kalbės apie moters vidinį pasaulį ir „apie vyrų kuriamą pasaulį, kuriame reikia gyventi“. Tai patvirtina pasirinktų naujų pastatymų sąrašas, kuriame galima rasti tiek „Telmą ir Luizą“ (rež. Juris Rijniekas) ir Tennesseeʼio Williamso „Stiklinį žvėryną“ (rež. I. Mičulė), tiek senovės graikų tragediją „Medėja“ (rež. Reinis Suhanovas). Nors teatras jau praėjusiame sezone sugrįžo į savo atnaujintus namus, neliko pamiršta ir „Kūrykla“, kurioje buvo vaidinama, kol tęsėsi teatro rekonstrukcija. Šiemet ten numatyta aktorės Ievos Pukės autorinio darbo „Ar atsimeni, kaip gimė tavo močiutė?“ premjera.
Pirmuoju tarptautiniu festivaliu „Teatras iš arti“ šiemet sezoną pradėjo Liepojos teatras. Šis festivalis sumanytas kaip reguliarus įvykis, „kuriame kasmet sudaroma tarptautinė spektaklių programa“. Šiame mieste naujasis sezonas žiūrovams padovanos kelių latvių dramaturgų pastatymus. Žiūrovų vertinimui pirmąją sezono naujieną jau rugsėjį pateikė režisierius ValterasSīlis. Jo pristatoma Rasos Bugavičiūtės-Pecės pjesė „Amerikos latviai“ yra pasakojimas apie latvių komunos gyvenimą Amerikoje.
Ir Liepojoje šį sezoną bus ypatingai pagerbtas Blaumanis – žiūrovai galės pamatyti išskirtinę dviejų autoriaus darbų interpretaciją. Bus parodytas Martinio Eihės režisuojamas spektaklis „Trejos laidotuvės ir dvejos vestuvės“ – dramaturgės Lailos Burānės interpretacija pagal Blaumanio noveles „Šalna pavasarį“ ir „Raudupienė“. Teatras taip pat ypatingą dėmesį skirs žinomoms latvių asmenybėms – bus parodyti du spektakliai apie garsius latvių Mārtinius: spektaklis „Freimanis“, režisuojamas Mārtiņio Kalitos apie dainininką Mārtiņį Freimanį, taip pat Ingos Tropos režisuota premjera „Kas gali būti geriau už tai?“ apie virėją Mārtiņį Rītiņį.
Trylika naujų pastatymų šį sezoną išvysime Naujojo Rygos teatro (Jaunais Rīgas teātris – JRT) scenose. Teatras už praėjusio sezono darbus rikiuojasi antroje vietoje pagal „Vaidilų nakties“ nominacijų skaičių – jų gavo 11. „Būsimąjį sezoną Naujasis Rygos teatras pasitinka šūkiu „Krytis aukštyn“, kviesdamas kartu dėti pastangas ir bandyti ištrūkti iš duobės, jei esame į tokią pakliuvę. Tiek asmeniniame, tiek kolektyviniame gyvenime“, – naujojo sezono iššūkius komentuoja teatras.
Pirmoji premjera JRT buvo parodyta jau rugsėjo 2 d. Tai buvo Vilio Daudziņio režisuotas „Ledo skonis“. Autorius ir vienintelis spektaklio aktorius yra Davidas Petersonas, vedantis žiūrovus per pasakojimą apie pergales ir nuosmukius, abejones ir tikrumą. O didžiojoje scenoje pirmoji premjera numatyta spalio pabaigoje, tai bus teatro meno vadovo Alvio Hermanio režisuotas darbas „Krytis aukštyn“, paremtas vokiečių autoriaus Joachimo Mejerhoffo knyga. Greta šiuolaikinių darbų teatras šiemet duoklę atiduos ir klasikai – žiūrovai scenoje išvys „Don Kichotą“ (rež. Ādolfas Šapiro) ir Blaumanio pjesę „Indranai“ (rež. Gerda Lapoška).
Savo naujojo sezono planus iki pat jo pradžios slėpė Michailo Čechovo Rygos rusų teatras. Kaip įprasta, teatras sezoną atidarė rugsėjo 1 d. spektakliu jaunimui. Šiemet tai buvo Sergejaus Golomazovo režisuotas spektaklis „Šeši Šerlokai“ pagal populiarią Arthuro Conano Doyleʼio romanų seriją apie detektyvą Šerloką Holmsą. Tai ne vienintelis detektyvas, kurį žiūrovams parodys Čechovo teatras. Aktoriai scenoje įkūnys dar vieną pasaulyje žinomą tyrėją – rašytojos Agathos Christie sukurtą herojų Erkiulį Puaro Lauros Grozos pastatyme „Žmogžudystė Rytų eksprese“. O šiek tiek vėliau bus parodyta premjera „Šušnikas ir vaiduoklių dvaras“ pagal Arno Jundzės romaną, režisuota HenrioArājo.
Net septynias premjeras žiūrovams šiemet parodys Latvijos lėlių teatras. Savo 82-ąjį sezoną teatras pradėjo papildydamas aktorių trupę – prie jos prisijungė ką tik Latvijos kultūros akademiją baigęs Kristas Jēkabsonas. Teatras sezoną pradėjo jau rugpjūtį, tačiau pirmoji premjera įvyko rugsėjo 12 d. – tai režisieriaus Ģirto Šolio pastatyta pjesė „Liudvigas ir Tuta“, papildyta Reinio Pētersono vizualiaisiais efektais. „Bendradarbiaujant Šoliui ir Pētersonui, teatre jau anksčiau buvo sukurti žiūrovų pamėgti spektakliai „Dvi Lotės“, „Tuntulių Jurytis“ ir „Emilis ir Berlyno berniukai“, todėl „Liudvigas ir Tuta“ taip pat žada turiningą, įtraukiančią ir ryškią teatro patirtį visai šeimai“, – skelbė teatras.
Lėlių teatro scenoje šiemet debiutuos režisierė Paula Pļavniecė, kuri metų pabaigoje žiūrovų vertinimui pateiks spektaklį „Oskaras ir dalykai“. Teatras pristatys ne tik spektaklius vaikams, bet ir premjeras jaunuolių bei suaugusiųjų auditorijai. Šiame sezone tai bus režisierės Veronikos Abdul-Visockos autorinis darbas „Ne! Ne! Ne!“, kuriame savo pirmąjį vaidmenį monospektaklyje suvaidins Malgožota Apsė.
Valmiera nėra vienintelis miestas, kurio teatro scenoje šiemet atgis senovės graikų tragedija. Ją kaip vieną iš savo sezono naujų pastatymų pasirinko ir Daugpilio teatras, kuriame lapkričio mėnesį numatyta Euripido „Hekabė“. Pastatymui vadovauja prancūzų režisierė Tatjana Bogdan, jį bus galima žiūrėti latgalietiškai[1]. Daugpilis žiūrovų „teismui“ šiemet planuoja pateikti latvių autorių darbus – toks bus, pavyzdžiui, Jānio Lūseno ir Pētero Brūverio miuziklas „Ankstyvosios rūdys“. Pirmasis sezono pastatymas bus muzikinis koncertas „Cabaret Dinaburg 2.0“. Kaip anksčiau pareiškė teatras, „jame persipins gyvi muzikiniai pasirodymai, geidulingi šokiai ir cirko menas“.
Naujų staigmenų žiūrovams parengė ir nevalstybiniai teatrai. Teatro trupės KVADRIFRONS pirmoji sezono naujiena bus pristatyta spalio pabaigoje, tai bus Rūdolfo Gediņio pastatymas „Liūdnai šniokštė vandens bangos“, kuriame bus gilinamasi į pačių įvairiausių formų fizinį smurtą. Tuo pačiu metu žiūrovų vertinimui bus atiduotas Klāvo Mellio spektaklis „Laimės ratas“, o gruodžio 19 d. Rygos cirke bus parodytas KVADRIFRONO, Rygos cirko ir Rygos cirko mokyklos bendras kūrybinis darbas „Šaltieji ledinukai“.
„Dirty Deal“ teatraspirmąją sezono premjerą žiūrovams pristatė rugsėjo pabaigoje – tai buvo Paulos Pļavniecės ir Lindos Rudenės spektaklis „Plėšrūnės“, pasakojantis apie vadinamąsias kvadroberių ir terianų subkultūras arba vis labiau tarp jaunimo populiarėjančią tendenciją identifikuotis su gyvūnais. Šį sezoną teatras taip pat skirs dėmesio ir amžėjimo temai. Spektaklis „Senųjų kultas“, sukurtas bendradarbiaujant su menininkėmis Iveta Pole ir Katrīna Neiburga, žiūrovus pasieks jau spalio mėnesį – šias kūrėjas žiūrovai atsimena iš spektaklio „Malleus Maleficarum. Naujoji sutartis“, 2023 m. gavusio „Vaidilų nakties“ apdovanojimą kaip „Metų didelės formos spektaklis“.
Naujų staigmenų žiūrovams žada ir Gertrūdos gatvės teatras. Pirmąją premjerą teatras pristatė jau rugpjūčio pabaigoje, tai buvo Janos Jacukos kurtas šiuolaikinis teatro spektaklis HA. Teatras žiūrovams taip pat siūlo ir, kaip pats skelbia, galimybę išvysti ypatingą tarpžanrinį procesą, kartu su muzikantais Robertu Fleitzu ir Stephenu Webbu bei menininku Andriu Kalininu „anksčiau nematytame amplua“. Gertrūdos gatvės teatre šiuo metu vyksta intensyvus kūrybinis darbas statant naują kamerinę operą „Cantus Firmus“, kuri, kaip teigia teatras, „temiškai, bet ne estetiškai tęsia „Monstera Deliciosa“ [red. past. – apie šią šiuolaikinę operą jau rašė „Menų faktūros“ autoriai Rima Jūraitė ir Jurgis Kubilius] pradėtą moterų solidarumo ir galios temą“.
Naujasis sezonas Latvijos teatruose žada būti gausus įvykių, nepamirštant būtinybės saugoti kultūros vertybes. Tokią būtinybę liudija ir ilgas žinomų bei žiūrovų mėgstamų darbų sąrašas. Teatrai tuo pačiu sudaro sąlygas plėtoti ir naujas scenos meno šakas – tai rodo didelis jaunųjų režisierių ir autorių darbų, kuriais teatrai žada nustebinti savo lankytojus, skaičius.
Iš latvių kalbos vertė Agnė Navickaitė
Redakcija dėkoja svetainei Kroders.lv už leidimą išversti ir publikuoti straipsnį
Projektą „Menų faktūra“, 2025 m. skyręs 34 tūkst. eurų, iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
[1] Latgaliečiai – Latvijos regiono Latgalos gyventojai, kalbantys labiausiai nuo bendrinės latvių kalbos nutolusia tarme. Latgalietiškai kalbantys vietiniai gyventojai ne kartą yra išreiškę požiūrį, kad jų tarmę reikėtų laikyti atskira kalba.
