„Atviras ratas“ šiaurės Anglijos festivalyje

2008-04-02

aA

Balandžio 4-5 d. teatro festivalyje Pride of PlaceFurther UpStix šiaurės Anglijos mieste Envike (Alnwick) režisieriaus Aido Giniočio teatro laboratorija „Atviras ratas“ rodys populiariausią savo spektaklį „Atviras ratas“.

Pride of Place yra regioninių Anglijos teatrų, gastroliuojančių po nedidelius kaimus ar miestelius ir kuriančių ten teatrus, konsorciumas. Enviko festivalio, kaip ir visos Pride of Place veiklos, išskirtinumas – čia vaidinama ne tradicinėse teatrų scenose, bet klojimuose, bažnyčiose, gaisrinėse, dvaruose, sandėliuose ar kino teatruose.

„Atviras ratas“ – tai autobiografinės improvizacijos, atsiradusios iš atvirų pokalbių patirties, 80 min. trunkantis netradicinis teatro vyksmas. Tarp žiūrovų ratu susėdę jauni aktoriai atvirai dalijasi savo gyvenimo istorijomis, išgyvenimais, pastebėjimais apie kitus žmones ir juos supantį pasaulį. Gyva improvizacija paremtas „Atviras ratas“ ieško naujo santykio su žiūrovais, tapdamas teatro laboratorija, nuolat besikeičiančia, atsinaujinančia ir todėl aktualia. Pasak režisieriaus Aido Giniočio, „Atviro rato“ credo – bendravimas su žiūrovu ne nuo scenos pakylos, o akis į akį.

2005 metais autobiografinės improvizacijos „Atviras ratas“ buvo apdovanotos „Auksiniu scenos kryžiumi” kaip geriausias spektaklis jaunimui.

Menų spaustuvės inicijuotame pernai metais vykusiame europinio postindustrinių centrų TEH susitikime Vilniuje svečiai turėjo progos pamatyti šią laboratoriją. „Atviras ratas“ buvo vaidinamas angliškai ir sužavėjo daugelį svečių, įvairių kultūros centrų vadybininkų. Jungtinės Karalystės festivalių vadybininkės Fionos O‘Mahony dėka šis spektaklis, pirmiausia siūlytas Braitono teatrų festivaliui, vėliau buvo įrašytas į Enviko festivalio programą.

„Atviras ratas“ bus suvaidintas du kartus, vieną jų – Enviko teatro studijoje (Alnwick Playhouse Studio).

Menų faktūros inf.

Užsienyje
  • Operos teatrai Artimuosiuose Rytuose: sultonai, prestižas ir traviatos

    Kas skatina dykumų sultonus, diktatorius ir demokratijas statyti operos teatrus? Kas juose stebina europietį operos mėgėją? Ar galime sau leisti lankytis tuose teatruose?

  • Simuliacijos kaip stimuliacija

    Šį rudenį po ketverių metų pauzės DIALOG-WROCLAW vėl atsidarė. Programa, kurią sudarė dvylika spektaklių, akivaizdžiai skilo į teatrų iš Azijos ir Europos pristatymus.

  • Zagrebo teatre – LNDT koprodiusuotas Antano Obcarsko spektaklis „Acid“

    Spektaklį pagal vienos svarbiausių šiuolaikinių kroatų dramaturgių Tenos Štivičić pjesę Zagrebo jaunimo teatre režisavo Antanas Obcarskas, scenografiją kūrė Barbora Šulniūtė.

  • Šventojo Gralio paieškos Rygos scenose

    Latvijos teatro vitrina „Skate 2025“ suteikia galimybę žiūrinčiųjų smegenyse varžytis technologiniams monstrams su kukliais lėlių spektakliais vaikams ar aukščiausios klasės aktoriams – su studentų darbais.

  • Seksualinė prievarta – ir smurtas, ir kūryba

    Carolina Bianchi patirtis dėlioja kone tobulai: prikausto žiūrovus prie nemalonios informacijos, tačiau leidžia suprasti, kad pati išgyveno kur kas daugiau. <...> „Brolija“ padeda suprasti, kam reikalinga Stambulo konvencija.

  • Festivalis kaip kolektyvinės kūrybos veiksmas (2)

    Nors Baltijos šalių programa buvo nedidelė Pasaulinio lėlių teatro festivalio panoramos dalis, ji įsipynė į festivalio audinį kaip unikalus bendro rašto tęsinys, o ne kaip akis badantis lopas.

  • Festivalis kaip kolektyvinės kūrybos veiksmas (1)

    Šiųmetė festivalio Šarlevilyje-Mezjere programa, regis, pasakojo apie tai, kad šiuo metu vizualusis teatras – įvairiausios jo formos ir naudojamos medžiagos – ima viršų prieš lėles ir jų valdymo amatą.

  • Ką teatruose matysime šį sezoną

    2025–2026 m. sezono planų Latvijos teatruose apžvalga: blaumaniada, latvių dramaturgijos ir jaunųjų režisierių bumas, brangiausias pastatymas Latvijos teatro istorijoje ir scenografija iš dviejų kėdžių.