Paradoksas – kartais būtent artėjanti mirtis grąžina žmones į gyvenimą ir padeda jiems atsikratyti jausmų ir intymumo baimės, nes kai nebūtis jau čia pat – nebėra laiko gaišti ir kur trauktis.
„Verpalų pasakos“ yra minkštos ir jaukios”, – pasakojo scenografiją sukūrusi dailininkė Renata Valčik. Dekoracijoms suverpti buvo sunaudota bemaž 3 kilometrai perdirbto trikotažo virvės, lėlės ir kiti objektai – pagaminti iš siūlų.
Seminarą ves pripažinti šokėjai ir choreografai iš užsienio Jarekas Cemerekas (Čekija) ir Rakeshas Sukeshas (Indija). Seminaro programoje – šiuolaikinio šokio, improvizacijos/kompozicijos ir Indijos kovos meno pamokos.
Tik prieš dvejetą metų, 2010-aisiais, atidarytas Guanžu operos teatras laikomas vienu iš trijų geriausių Kinijos teatrų. Pastatas suprojektuotas garsiosios iranietės Zahos Hadid, akustiką projektavo australas akustikos dizaineris, seras Haroldas Marshallas.
„Lūšies valanda“ – tai vieno vaikinuko, uždaryto į psichiatrinę ligoninę už dvigubą žmogžudystę, istorija. Ją jisai pasakoja dviem nepriekaištingai normalioms moterims, o kartkartėmis ir vienam labai supratingam katinui.
Remdamasis stebuklinėmis lietuvių pasakomis, „Stalo teatras“ kūrybos procese pasitelkė psichodramos, muzikos terapijos bei dailės terapijos metodus. Tai padės vaikams suvokti savo emocijas bei nuotaikas.
„Galų gale, aš vis dėlto noriu turėti savo erdvę, jeigu fizinė nėra svajonių, tai bent dvasinę. Valstybiniuose teatruose jaučiuosi svečias, migruojantis paukštis. O kur nors turėtų būti lizdavietė“,- sako Gintaras Varnas. Papildyta Menų spaustuvės komentaru.
Seimas priėmė ir naujos redakcijos Kultūros rėmimo fondo įstatymo projektą, kuriuo siūloma didinti fondo finansavimą. Nustatyta, kad fondui skiriamų akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką procentas didės nuo 1 iki 3.
Intriguojantis turėtų būti pastatymas „Medžioklės scenos“, kurį režisuos Rolandas Atkočiūnas: juo teatras išreikš požiūrį į vadinamuosius „violetinius“ įvykius viename iš Lietuvos regionų.
