NDG vyks nemokamos ekskursijos, paskaitos ir filmų peržiūros, siūlančios detaliau susipažinti su lenkų menininko ir latvių ir lietuvių pantomimos režisieriaus kūrybiniais sprendimais teatre, pamatyti garsių avangardinių spektaklių įrašus.

Vilniaus scenos: „Julijus Cezaris” prieš „Kovos klubą”, „Katedra” su „Medžioklės scenomis”, atviros erdvės animacijai ir vaikams bei kitokia lėlių teatro estetika.

Belieka pavydėti prancūzams, kanadiečiams ar švedams, kurie turi galimybę puikiose šiuolaikinio cirko mokyklose įgyti aukštąjį išsilavinimą, greta cirko disciplinų mokytis vaidybos, režisūros, dramaturgijos, šokio, filosofijos.

Rusų dramos teatras prisimena LDK tradicijas: „Trys mylinčios“ prabils trim kalbomis: lietuvių, rusų ir lenkų, „Stebuklingoji kreidelė” – lietuviškai, o rusiškai – ukrainietės Annos Jablonskajos pjesė.

Vilniečių parengtos studijos išvadose pabrėžta, kad Panevėžiui atėjo metas nusimesti tariamą teatro miesto aurą. Esą gerokai veiksmingiau būtų puoselėti šiam kraštui būdingas linininkystės bei kryždirbystės tradicijas.

Inga Kuznecova: „Man buvo įdomi krepšininkų ir teisėjų leksika, – tai, kaip jie juda, ką veikia aikštelėje, kokie yra jų įpročiai, sutartiniai ženklai, kada ir kaip jie atsiranda. Žiūrint iš šalies, krepšinis gali pasirodyti šiek tiek juokingas”

Sename šeimos name susitinka ekscentriški, skirtingo amžiaus žmonės. Visi jie kalba apie meilę, vienas kitam suteikia vilčių, kurios, deja, neišsipildo.

Spektaklyje Artūras Areima analizuoja amžiną politinės galios temą, į centrą iškeldamas absurdo valdomą politikų kartą. „Mums svarbus vis labiau į gyvenimus besiveržiantis bereikšmiškumas”,- teigia režisierius.

„Tai kardinaliai kitoks meninis produktas“, – akcentuoja režisierius, ir jo nereikėtų tapatinti su kino filmu, juo labiau – su komercinėmis „Velnio nuotakos“ versijomis.