Mažais šokio žingsneliais bėga mūsų dienos: šįkart kviesime tuos, kurie šiuolaikinį šokį gerai pažįsta ir nori apie jį diskutuoti, ir tuos, kurie nori jį geriau pažinti. pokalbiai klube „Prie arbatos“ ir trys skirtingi šokio spektaklių pavyzdžiai.

Ne visi žino apie Albanijoje vis dar egzistuojančią tradiciją, pagal kurią moterys, nepanorusios tekėti, turi priimti skaistybės įžadus ir likusį gyvenimą praleisti vilkėdamos vyriškus drabužius.

Ar kada nors esate atsidūrę tokioje situacijoje: jau valandą sėdite teatre, priešais jus – šokėjai, neva bandantys atskleisti „prasmę“, o jūsų mintyse skamba vienintelis klausimas: kas čia vyksta?

LTMA 80-mečio projektas suvienija Akademijos absolventus ir studentus, aktorius ir muzikantus, menininkus ir vadybininkus.

Šįmet pasikeitė tradicinis „Versmės“ formatas. Užuot rengęs pjesių konkursą, teatras užsakė trims jauniems jau žinomiems lietuvių dramaturgams parašyti po pjesę.

Rokas Radzevičius: „Teatro „Miraklis“ įkūrėja, scenografė bei režisierė Vega Vaičiūnaitė pastūmėjo mane muzikinės dramos link. Nuo tada pradėjau suvokti, kaip dainas suverti ant dramaturginio siūlo“.

Visai neseniai Tuminui pelnęs dar vieną „Krištolinės Turandot” apdovanojimą, spektaklis tapo lankomiausiu Maskvoje. Režisierius sako, kad statydamas spektaklį ieškojo atsakymo į klausimą „Kas yra herojus?”.

Lietuvoje nieko nestebina dainininkai, „vaidinantys“ aktorius. O mes klausime, ar aktoriams ir režisieriams iš tiesų būtinas aukštasis išsilavinimas? Ką suteikia LMTA ir kuo tampa jos studentai?

Agnė Dilytė: „Vaikus vertinu kaip rimtus, protingus, ypatingus žiūrovus. Todėl su jais norėjosi linksmai ir šmaikščiai pasikalbėti apie socialines ir psichologines šių dienų visuomenės problemas“.