Teatrą laikau meno disciplina, atliekančia socialinį vaidmenį. Todėl negalime būti nejautrūs nuolat kintančiam pasauliui – formos ir turinio prasme.
Spektaklio kūrėjai klausia, ar mes savo kasdienybėje patys nesusikuriame aklųjų dėmių, lemiančių tokį mūsų tikrovės matymą, kuriame atsispindi tik tai, ką norime matyti.
Vienu svarbiausių įkvėpimo šaltinių tapo teatrologės Gražinos Mareckaitės knyga „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“, kurioje skelbiami autentiški autorės pasakojimai apie gyvenimą prieškario ir pokario Vilniuje.
Teatro repertuaro formavimo politikoje, Jono Sakalausko teigimu, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas meninei kokybei ir šiuolaikiškumo aspektams, taip pat turi vykti aktyvi projektinė veikla.
Premjerinis Birutės Mar monospektaklis įvyko lapkričio 11-ąją, Fiodoro Dostojevskio gimimo dieną Senojoje Rusoje, kur rašytojas gyveno ir kūrė paskutiniais savo gyvenimo metais.
Negyvenama Prospero sala kuriama iš graikams atpažįstamų daiktų. Pas mus skambėjo Alos Pugačiovos ir kitų to laiko atlikėjų kūriniai. Graikai turi gausybę puikių atitikmenų iš chuntos laikotarpio.
Vienas didžiausių darbų – Nacionalinio dramos teatro pastato rekonstrukcija, po kurios bus galima žiūrovus pakviesti į naują ir modernų, šiuolaikinio žmogaus poreikius atitinkantį teatrą.
Birželį, kai Reginai Zdanavičiūtei sukako 90 metų, panevėžiečiai kolegos buvo susirinkę pasidalinti prisiminimais apie šią scenos ir gyvenimo aristokratę.
Balkonas visais laikais teatre užėmė reikšmingą vietą. Jo paskutinėse eilėse įprastai įsikurdavo studentija, meno ir kultūros žmonės. Istorija rodo, kad būtent tose balkono eilėse išaugo ne vienas teatro ir kultūros pasaulio talentas.
