Keturiskart per metus pasirodysiančio žurnalo numeriai daugiausia bus teminiai. Pirmojo „Teatro žurnalo“ numerio tema yra „Teatras ir karas“ – šitaip naujasis leidinys reaguoja į pasaulio ir teatro repertuarų aktualijas.

Vilniečiams ir miesto svečiams bus suteikta galimybė susipažinti ne tiesiog su lenkų dramaturgija ar lenkų kultūra, o su kokybiška ir įdomia dramaturgija, kultūra bei jos atstovais ir kūrėjais.

„Scanorama” ir „Skalvija” kviečia žiūrėti naujus lietuviškus dokumentinius filmus apie teatro režisierių Jono Vaitkaus, Eimunto Nekrošiaus, Krystiano Lupos repeticijas.

Visi suprantame, kad tik keičiamas juridinis statusas. Ir negražu uždavinėti klausimus, kaip tai pakeis aktorių vaidybos kokybę.

Visą gyvenimą kažko sieki, dirbi dėl svajonių, bet vieną dieną nutinka kažkas tokio, dėl ko sugriūva visa, ką iki tol pasiekei, ir privalai ieškoti naujo kelio, naujų tikslų.

Žaisdami vaikai daug ko išmoksta – šliaužti ir sėdėti, lipti ir šokinėti, paimti ir numesti, pagauti ir paspirti, šypsotis ir susiraukti, dalintis ir draugauti, mąstyti ir džiaugtis.

Čia savo profesinį kelią pradėjo daug garsių Lietuvos teatro kūrėjų. Po rekonstrukcijos įrengta nauja scena, 120 sėdimų vietų žiūrovų salė.

Po aštuonerių metų vėl susirinkę rekonstruoto Dramos teatro fojė, prie grakščių, savo veidus kaukėmis mįslingai dangstančių bronzinių mūzų, šventės dalyviai džiaugėsi, kad užsitęsusi, daugiau kaip 17 milijonų eurų kainavusi pastatų Teatro aikštėje rekonstravimo epopėja pagaliau baigta.

„Jei tu gyvas – atplauk balta pieno puta, jei negyvas – juoda kraujo puta.“ Kad šiuos žodžius įmanoma ir sušokti, prieš pusę amžiaus įrodė Eduardo Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“, o netrukus tuo įsitikinsime dar kartą.