Tai artistiška asmenybė. Kalėjime ėmė rašyti eilėraščius ir piešti, išgarsėjo. Už savo kūrinius jis pelno premijų, o pinigus už parduotus paveikslus skiria labdarai.

Klasikinio vertepo pagrindinis elementas – mobili dviejų aukštų medinė dėžė-scena. Jos viršutiniame aukšte tradiciškai rodomas kūdikėlio Kristaus gimimo siužetas, apatiniame – karaliaus Erodo ir kūdikių išžudymo istorija.

Viena išraiškos šokio pradininkių Lietuvoje, tremtinė, ryški menininkė ir asmenybė, K. Daujotaitė sukūrė per 200 šokio spektaklių.

Sopranas Sandra Lopez de Haro visame pasaulyje sukelia publikos ir kritikos susižavėjimą savo puikiai atliekamais pagrindiniais vaidmenimis operose „Toska“, „Sesuo Andželika“, „Madam Baterflai“…

Jobas puikios Remigijaus Vilkaičio vaidybos dėka virsta visuotiniu kančios, genocidų, persekiojimų, kurių pilna žmonijos istorija, aukų, veltui bandančių suvokti, kodėl joms teko toks likimas, archetipu.

Režisierė pasirinko kosmoso temą, siekdama per ją sužadinti šiandienio jauno žmogaus vaizduotę ir suteikti jam atradimo džiaugsmą. Mokslinį spektaklį kuria teorinės fizikos specialistas, vaizdo menininkė, didžėjai.

Choreografas Jérôme´as Meyeris šiuo metu dirba ir kuria Nyderlanduose, tad naujausio savo darbo Vilniuje dalį kūrė užduotis siųsdamas internetu – šokėjai repetuodavo ir be jo.

Raudonu aksomu dengto šešiakampio centre – stalas, prie kurio pietauti į svečius pas filosofą kasdien tradiciškai renkasi jo draugai. Spektaklio žiūrovai taps vienų pietų su Kantu liudininkais.

„Žmonės nesimoko iš istorijos, todėl būna amžinai jauni, daiktiški, atsipalaidavę, vien juslėmis gyvenantys, – kalbėjo režisierius. – Puškino kūrinyje tik vienas Oneginas toks. Šiais laikais jau visa gvardija „oneginų”