Nors šiltuoju sezonu pamatyti šiuolaikinį cirką progų dar bus, šiuo metu jo pasiūla nesuteikia prabangos rizikuoti praleisti bent vieną šalyje rodomą puikų šios krypties kūrinį.
Net jeigu buvo ryškių ir svarbių spektaklių, jie netapo įvykiais. <...> Norisi sakyti, jog šis teatro sezonas praėjo be išgyvenimų, tačiau jį lydėjo išgyvenimas dėl paties teatro. Ar kitas sezonas bus toks pats?
Festivalio „TheATRIUM“ užsienio programą pradėję spektakliai: vienas – slogus, tamsus ir šaltas, kitas – lengvas, žaižaruojantis Lotynų Amerikos spalvomis bei šiluma.
„Accompany Me“ kuria žavų, jautrų ir šiltą draugystės, suokalbio ir meilės paveikslą. <...> „Julieta“ nustebina klounados ribų platumu ir tuo, kiek daug galima pasakyti nepratariant nė žodžio.
Štai toks tas „Cirkuliacijos“ startas: dvi aukštos konstrukcijos, du skirtingų disciplinų žodynai; viename laisvė suvokiama per kitą, kitame – pripažįstant, kad nesi laisvas.
„Aukštinant paribius centras lieka nepažeistas“. Tai šūkis iš Romeo Castelluccio spektaklio „Bros“, kuris priminė, kas yra centras, sugrąžino tikėjimą juo ir parodė, kaip apie jį, centrą, verta kalbėti.
Skaitydama ir vartydama Rasos Vasinauskaitės knygą, suvoki, kiek kruopštaus darbo – medžiagos rinkimo, jos skaitymo, komponavimo, derinimo ir komentavimo – čia įdėta!
„Naujasis Baltijos šokis ʼ24“ (II dalis): festivalis toliau nuosekliai palaiko demokratišką šokio meno įvairovę ir kuria išlaisvinančią atmosferą, nevengia akistatos su sudėtingomis mūsų laikų temomis.
„Naujasis Baltijos šokis ʼ24“ (I dalis): pirmieji šių metų festivalio kūriniai leido ne tik patirti šiuolaikinio šokio formų įvairovę, bet ir pripažinti ne pačias šviesiausias žmogiškosios būties puses.
