Berlyno Volksbühne jau beveik metus išgyvena dramą, prasidėjusią dar 2015 metais, kai buvo paskelbta, jog šiam legendiniam avangardo teatrui nuo 2017 m. pradžios vadovaus Chrisas Derconas (g. 1958), paliksiantis Londono Tate Modern meno galerijos direktoriaus pareigas.
Bet tik 2016 m. lapkričio mėnesį šio Vokietijos sostinės teatro režisieriai, aktoriai ir scenografai - viso 180 asmenų - paskelbė viešą laišką, kuriame jie išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl būsimojo teatro vadovo Chriso Dercono. „Tai - ne draugiškas [vadovavimo] perėmimas, - buvo rašoma atvirame laiške. - Tai negrįžtamas pokytis ir pertrauka pastarojo meto teatro istorijoje. Šis pokytis reprezentuoja istorinį lygiavimą ir tapatybės naikinimą.“
Volksbühne, XX amžiaus pradžioje sumanytas kaip vieta, kurioje darbininkų klasės teatras gyvuotų drauge su avangardo menu, Berlyno kultūriniame gyvenime turi išskirtinę vietą ir yra miesto tapatybės dalis. Anot The Guardian, žinomas dėl chuliganiškų ir neretai atvirai politinių pastarųjų dešimtmečių pastatymų, balansuojančių tarp tradicinio kalbos teatro ir siurrealistinių šou, Volksbühne, kuriame lankosi žiūrovai, atsinešantys savo alų, turi kone tiek pat gerbėjų, kiek ir kritikų.
Abejonių dėl Dercono kilo dar 2015 m. balandį, kai pirmą kartą buvo pranešta, jog jis pakeis režisierių Franką Castorfą (g. 1951), vadovavusį teatrui nuo 1992 m. Chriso Dercono CV - vadovavimas meno galerijoms Briuselyje, Roterdame, Londone, Niujorke ir Miunchene, tačiau jis turi mažai patirties su scenos menais. Jo kritikai išreiškė baimę, kad Volksbühne nebetęs visą amžių puoselėtos politinio teatro tradicijos ir taps bendrine komercializuota renginių vieta. „Derconas neabejotinai neišmano nieko apie teatrą,“ - pareiškė režisierius ir laisvai samdomas menininkas, kultūros komentatorius Jürgenas Kuttneris, dvidešimt metų bendradarbiavęs su Volksbühne.
Berlyno senatas drauge su Derconu kaip atsaką į atvirą laišką paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, jog Volksbühne kūrėjų baimės nepagrįstos.
2017 m. pradžioje pradėjęs eiti naująsias pareigas, Derconas paskelbė ketinąs teatrą paversti tarpdisciplinine erdve, kurioje bus rodomi tarptautiniai pastatymai, kas naujojo vadovo priešininkams atrodė kaip esminių šio teatro tradicijų griovimas.
Visa ši abejingų Berlyno meno pasaulyje nepaliekanti situacija šiandien tapo kasdiene Vokietijos sotinės žiniasklaidos duona. Plačiai buvo aprašytas ir incidentas, kuomet Derconas su naujai suformuota savo komanda negalėjo patekti į teatrą. Maža to, buvusio vadovo Castorfo prašymu, birželį nuo pievelės priešais teatrą buvo pašalinta ratą vaizduojanti skulptūra, kuri buvo tapusi ne tik Volksbühne teatro, bet ir viso Berlyno simboliu. Aštrios diskusijos vyko ir internetinėje erdvėje, kur 40 tūkstančių žmonių pasirašė peticiją, raginančią valdžios atstovus atnaujinti debatus dėl Volksbühne ateities.
Be to, šią vasarą priešais Dercono kabineto duris dvi savaites buvo palikinėjamos fekalijos. „Tai buvo kraštutinė riba, - pareiškė naujasis teatro vadovas po šio incidento. - Tai liečia ne tik mane ar teatrą. Visa tai yra šioje valstybėje, apskritai Europoje tvyrantis įniršis ir pyktis. Žmonės pyksta dėl pokyčių - dėl to, kas keisis ir kaip keisis.“
Dercono šalininkai kaltina jo oponentus konservatyvumu ir ksenofobija: Castorfas buvo berlynietis, gimęs šiame mieste, o Derconas - belgas, didelę savo gyvenimo dalį praleidęs Niujorke ir Londone. Volksbühne teatro feisbuko paskyroje vienas komentatorius Dercono oponentus prilygino „piktiems piliečiams“, dalyvaujantiems prieš imigrantus nusistačiusiųjų mitinguose, rengiamuose rytiniame Vokietijos mieste Drezdene.
Kadencijos pradžioje Derconas, anot Deutsche Welle, teigė norįs eksperimentuoti scenoje ir būti priimtas savo vadovaujamo teatro bendruomenės. Pirmąjį savo sezoną naujasis vadovas pradėjo pastatymu pagal vienaveiksmes Samuelio Becketto pjeses ir dešimties valandų trukmės šokio diena visiems berlyniečiams, vedama choreografo Boriso Charmatzo. Tačiau iš pradžių Derconas vengė atskleisti bet kokias būsimojo sezono detales - tai buvo viešai paskelbta tik per oficialią spaudos konferenciją, vykusią istoriniame Tempelhofo oro uoste, kurią prieštaringai vertinamas vadovas pradėjo žodžiais: „Dėkoju jums už viešą skepticizmo dramą, kurią per pastaruosius mėnesius patyriau Berlyne.“
„Norėčiau, kad Volksbühne būtų vieša, pralaidi erdvė, kurioje yra vietos įvairiems scenos menams. Šis teatras visuomet buvo už meno laisvę, tačiau dabar turime nauju žvilgsniu pažvelgti į teatro vaidmenį visuomenės gyvenime, - vėliau teigė Derconas. - Manau, kad scenos menai geriau nei kitos meno rūšys gali atliepti mūsų laikus.“ Aiškindamas pasirinkimą naująjį sezoną pradėti Beckettu, naujasis Volksbühne vadovas sakė: „Beckettas verčia mus susimąstyti apie tai, kaip mes bendraujame: tviterio žinutės, pareiškimai asmeninėse feisbuko paskyrose, dalijimasis visu tuo. Ar yra skirtumas tarp šių vadinamųjų jausmų ir faktų, arba tarp faktų ir fake news? Tai, kaip Beckettas valdo kalbą ir kaip vėl ir vėl naujai ją pristato, mums leidžia suprasti šiandienos kalbą.“ Sulaukęs ir tiesioginių klausimo forma išreikštų kaltinimų trupės skaldymu bei ketinimu samdyti menininkus tik laikiniems projektams, Derconas juos paneigė ir pridūrė: „Norėčiau dirbti su šeima, nuolatine trupe. Tačiau pirmiausia turime ją sukurti.“
Rugsėjį ši neįprasta situacija tarp Dercono šalininkų ir oponentų nė kiek nenurimo - atvirkščiai, žiniasklaidoje plačiai buvo nušviestas incidentas, kai rugsėjo 22 d. aktyvistai, besipriešinantys Dercono vadovavimui Volksbühne, įsiveržė į teatro pastatą ir jį okupavo. Anot The Guardian pranešimo, pats Derconas situaciją pavadino „nepriimtina“. Protestuotojai, siejami su organizacija „Dust to Glitter“, teatro pastatą užėmė teigdami, jog Volksbühne yra „žmonių nuosavybė“ ir ketino per tris ateinančius mėnesius įkurti „žmonių sceną“, „anti-gentrifikacinį centrą“ ir „benamių parlamentą“.
Rugsėjo 27 d. vakare prasidėjo derybos tarp Dercono, „Dust to Glitter“ organizacijos narių, dviejų Volksbühne teatro darbuotojų, Berlyno kultūros sekretoriaus Klauso Wöhlerto ir kitų senato administracijos atstovų. Protestuotojams buvo siūloma leisti naudotis „Žaliuoju salonu“ vadinama teatro erdve bei teatro priestatu savo renginiams su sąlyga, kad nebus organizuojami jokie „techno vakarėliai“, o patys renginiai netrukdys teatro administracijos ir kūrėjų darbo. Iš pradžių šis pasiūlymas buvo atmestas, reikalaujant pakeisti viso Volksbühne teatro valdymą iš hierarchinės struktūros į kolektyvinę. Visgi vėliau protestuotojams su pateiktu siūlymu teko susitaikyti, kadangi Derconas kreipėsi į Berlyno policiją ir ši išlaisvino pastatą nuo okupantų. Spaudoje buvo skelbiama, jog pastato išlaisvinimas vykęs taikiai - apie penkiasdešimt protestuotojų, buvusių įvykio vietoje, kai atvyko policija, pastatą paliko, keli jų buvo suimti. Tiesa, internautai dalinosi ne tokios jau taikios operacijos įspūdžiais.
Volksbühne teatro feisbuko paskyroje vėliau pasirodė Berlyno kultūros politikos senatoriaus Klauso Ledererio pareiškimas, kuriame jis teigė, jog nors pats palaiko esmines aktyvistus neraminančias idėjas, tačiau nesutinka su jų pateikimo metodais. Šis protestuotojų iškeldinimas iš teatro su policijos pagalba socialinėje erdvėje sulaukė pasmerkimo iš daugybės menininkų, kurie, be kita ko, kritikavo Derconą dėl jo policijai pateikto kriminalinio ieškinio aktyvistams.
Parengė Diana Gancevskaitė
