Teatrinę Maskvą sudrebino du laiškai Kultūros ministerijai: vienas, prašantis ministrą atleisti Rimą Tuminą iš užimamų Vachtangovo teatro vadovo pareigų, o pavymui šiam - kitas, prašantis jį palikti. Santykis 60:25 Tumino naudai.
Šią vasarą baigiasi darbo sutartis su dabartiniu Vachtangovo teatro meno vadovu Rimu Tuminu. Nors sutartis dar gali būti pratęsta, tuo abejojama, mat dalis garbių teatro aktorių pasiskundė Rusijos kultūros ministrui norintys naujo vadovo.
Tačiau ministras Aleksandras Avdejevas nusprendė nesusitikti su aktoriais. „Reikia gerbti tiek Vachtangovo teatro tradicijas, nuostabią teatro mokyklą, tiek ir darbo įstatymus. Teatro likimas negali būti sprendžiamas skubotai", - teigiama ministerijos pranešime.
Laikraščio „Nezavisimaja gazeta" apžvalgininkas pažymi, jog Rimo Tumino priešininkai skundžiasi, kad meno vadovas esą „žlugdo Vachtangovo pagrindus", „nemėgsta Stanislavskio sistemos ir rusų kultūros apskritai". Lietuvių režisieriaus šalininkai mano, kad Rimas Tuminas įkvėpė teatrui naują gyvybę.
Laikraštis turi duomenų, kad į Vachtangovo teatro meno vadovo vietą gali būti paskirtas Valerijus Fokinas, dabar vienu metu vadovaujantis ir Sankt Peterburgo Aleksandros teatrui, ir eksperimentiniam Mejerholdo centrui Maskvoje. Pats Fokinas šių žinių nekomentuoja.
Teatro kritikė Marina Timaševa „Laisvės" radijo internetinėje svetainėje svobodanews.com sumuoja lietuvių režisieriaus veiklą sostinėje: „Po „Troilo ir Kresidos" premjeros tapo aišku: Tuminas Vachtangovo teatrą pavertė sezono lyderiu. Įsivaizduoti, kad per tokį trumpą laiką iš tokių skirtingų aktorių pasiseks sustyguoti galingą ansamblį, buvo neįmanoma. Liaudies, nusipelniusieji, pražilę ir visai jaunučiai, nežinomi - visi nuostabūs.
Kai Rimas Tuminas buvo kaip vadovas pristatytas trupei, iš karto buvo aišku, kas ir kaip sureaguos į paskyrimą. Bet ką reiškia protingas vadovas! Lanovojų ir Iriną Kupčenko jis užėmė su dviem vienaveiksmėm pjesėmis „Paskutiniai mėnesiai" (Maskvoje - „Paskutiniai mėnuliai" - MF past.), mylimam Suchanovo režisieriui Vladimirui Mirzojevui pasiūlė režisuoti Becketto „Belaukiant Godo"; pats nelaukdamas ėmėsi Shakespeare´o „Troilo ir Kresidos"; choreografė Andželika Cholina su jaunais, tik baigusiais Ščiukino mokyklą sukūrė puikų spektaklį „Moterų krantas"... Taip Tuminas pasiūlė aktoriams gerus vaidmenis - o tai tikriausia panacėja nuo intrigų".
Bet pasirodė, kad tai ne panacėja. Ir nors žurnalistai jau paleido sunkiąją žodžių artileriją - „permainos", „perversmas" ir „skilimas", iš tiesų kol kas jokio skilimo nėra. Tuminas repetuoja Antono Čechovo „Dėdę Vanią", kuriame vėl užimti Sergejus Makoveckis, Vladimiras Vdovičenkovas, Vladimiras Simonovas, Ana Dubrovskaja, Liudmila Maksakova.
Lrytas.lt, Svobodanews.com, Menų faktūros inf.
