 |
| Frédérico Fisbacho „Feuillets d’Hypnos“ |
Liepos 6 d. prasidėjo kasmetinis, nuo 1947 m. rengiamas tarptautinis Avinjono teatro festivalis. Šįkart jis skirtas įvairiausiems „tekstams“ – literatūros, teatro, šokio, – kurie kviečia pamatyti, pajausti ir apmąstyti mūsų gyvenimą, ieško, klausinėja ir keičia mūsų intymios ar socialinės realybės dimensijas. Po Thomo Ostermeierio (2004), Jano Fabre (2005), Josefo Nadjio (2006), šiųmetis asocijuotas festivalio menininkas prancūzų režisierius Frédéricas Fisbachas iškėlė menininko atsakomybės šiandienos pasaulyje klausimą, jo atsakymus vienaip ar kitaip sprendžia festivalyje pristatyti kūrėjai iš Europos, Azijos ir Afrikos. „Žvelgiant į šiandienos pasaulį ar XX a. istoriją, remiantis klasikų tekstais ar inspiruojant naujus, festivalio darbai mus kviečia pasitempti, būti kartu, angažuotis žodžiams ir veiksmams, pykti, priimti ir perduoti mūsų palikimą ateinančioms kartoms“, – teigia festivalio direktoriai Hortense Archambault ir Vincent’as Baudriller. – Kai meno ir kultūros vietą baigia užimti politikos ar medijų diskursai, mes, menininkai ir žiūrovai, privalome kartu liudyti kūrybinio veiksmo vitališkumą, susitikimo su juo svarbą ir kuo platesnio bendravimo būtinumą. Taip mes padėsime mūsų kūrėjams Prancūzijoje ir Europoje mobilizuotis ir praplėsti tas laisvės ribas, kurias suteikia menas.“
Frédéricas Fisbachas (g. 1966) – vienas tų prancūzų režisierių, kuris ne tik nuolat domisi klasikiniais tekstais, bet ir įvairiomis meninės praktikos formomis, susijusiomis su vakarietiškomis ir rytietiškomis teatro tradicijomis. Nuo 1999 m. dirbęs su japonų aktoriais, choreografu Bernardo Montet, statęs dramos ir operos spektaklius, dabar Fisbachas kartu su režisieriumi Robert’u Cantarella vadovauja Paryžiaus miesto meno centrui „104“. Šįmet festivalyje pristatomi režisieriaus spektakliai – Jeano Genet „Širmos“, statytas su Tokijo marionečių teatro „Youkiza“ aktoriais, ir „Feuillets d’Hypnos“ pagal René Charo (1907-1988) karo laikų užrašus, sutelktus į 273 aforizmų, poezijos, prozos fragmentiškus dramatiškos kasdienybės liudijimus. Beje, tai René Charas 1947 m. pakuždėjo savo draugui meno kritikui Christianui Zervos, rengusiam Popiežių rūmuose parodą, pakviesti į Avinjoną režisierių Jeaną Vilarą. Pastarasis 1947 m. rugsėjo 4-10 d. surengė pirmąją „Teatro savaitę“, kurios programoje rodytus tris spektaklius aplankė beveik 3000 žiūrovų. Nuo to laiko festivalis, išgyvenęs laiko ir menininkų kartų pasikeitimus, nesiliauja audrinęs teatro bendruomenės, visam mėnesiui vietoj tikrų avinjoniečių apgyvendinančios senąjį popiežių miestą.
 |
| Franko Castorfo „Šiaurė“ |
Istorinę atmintį reflektuojantis Fisbacho spektaklis bus rodomas Popiežių rūmų garbės kieme – įspūdingiausioje ir didžiausioje Avinjono festivalio aikštelėje – nuo liepos 15 d., o šiųmetę programą čia pradėjo prancūzų dramaturgo ir režisieriaus Valere’o Novarina spektaklis „Acte inconnu“, suvaidintas liepos 7 d., t. y. viena diena vėliau, nei žiūrovus sukrėtusi vokiečio Franko Castorfo „Šiaurė“ pagal Louis Fernand’o Céline’o romaną, parodyta Šv. Juozapo licėjaus kiemo aikštelėje. „Didžioji Céline’o ginjoliada“, „Avinjonas „Šiaurės“ akivaizdoje“, „Kelionė į pragaro gelmę“ – tokiais epitetais palydėtas Castorfo spektaklis, vaidintas tik tris dienas ir įtampos, iššūkių bei diskusijų galimybe savaip užgožęs ne tik prancūzų mėgstamo ir gerbiamo Novarinos tekstinius žaidimus, bet ir amžino provokatoriaus argentiniečio ispano Rodrigo Garcios naujausią darbą „Mėlyna. Pusiau iškepta. Vidutinė. Suanglėjusi“ („Cruda. Vuelta y vuelta. Al punto. Chamuscada“), taip pat parodytą festivalio atidarymo dieną.
Tarp kitų žymiausių šįmet festivalyje pristatomų prancūzų statytojų – Jeanas François Sivadier su šekspyriškuoju „Karaliumi Lyru“ ir legendinė Ariane Mnouchkine su savo „Théâtre du Soleil“ kurtu spektakliu „Ephémeres“. Beveik šešias su puse valandos trunkantis Mnouchkine spektaklis šįkart pakvies žiūrovus į kitokią nei įprasta režisierei scenos erdvę ir kitokį nei iki šiol jos kurtą pasakojimą – į mažytes efemeriškas kasdienybės nuotrupas, šeimų istorijas, pateiktas „stambiu planu“, sudėliotas iš gausybės aktorių improvizacijų, kuriose vaidina 25 suaugusieji ir 12 vaikų. Tarsi vaidindami „intymią sagą“, spektaklio veikėjai, anot festivalio organizatorių, netrukus tampa mūsų broliais ir seserimis, nutiesia tiesioginį pasitikėjimo ir nuoširdumo ryšį, laiko ir ilgai nepaleidžia dėmesio...
Turbūt panaši nuotaika apims ir dar viename ilgiausių festivalio spektaklių – lenko Krzysztofo Warlikowskio „Angelai Amerikoje“ pagal Tony Kushnerio dramą, trunkančiame beveik šešias valandas ir išskleidžiančiame ištisą kelių kartų gyvenimo, paženklinto AIDS, istoriją. Penkerius metus nuo 1991 m. rašyta dviejų dalių („Tūkstantmetis artėja“ ir „Perestroika“) pjesė išsaugojo geriausias amerikiečių dramaturgijos (pvz., Eugene’o O’Neillo) tradicijas, bet kartu sujungė skirtingus žanrus, kuriuos pasitelkęs Warlikowskis, susitelkdamas ties veikėjų dialogais, kalba apie meilės, kad ir kokie būtų protagonistai – homoseksualai ar heteroseksualai, – išgyvenimus.
 |
| Romeo Castellucci „Hey girl!“. Christophe Raynaud de Lage/Festival d´Avignon nuotraukos iš www.festival-avignon.com |
Šiųmetėje Avinjono programoje – skirtingų kartų ir braižų, skirtingų šalių kūrėjai, iki liepos 27 d. šimtatūkstantinei pagrindinės festivalio programos publikai pristatysiantys 29 scenos kūrinių pavadinimus. Belgų-flamandų kraštui atstovauja rašytojas ir poetas Peteris Verhelstas (žiūrovai pamatys jo laisvą šekspyriškojo „Ričardo III“ interpretaciją, režisuotą Ludovico Lagarde’o), dramaturgas ir rašytojas Tomas Lanoye (pagal jo Klauso Manno „Mefisto“ adaptaciją režisierius Guy Cassier sukūrė spektaklį „Mefisto for ever“), taip pat Alainas Platelis, Fumiyo Ikeda ir Benjaminas Verdonckas, kartu ruošę šokio spektaklį „Nine Finger“. Rodrigo Garcia paskutinę festivalio savaitę parodys „Nepasitikėjimo idėjos artėjimą“, italas Romeo Castellucci – „Hey girl!“, rusas Ivanas Vyrypajevas – „Genezė Nr. 2“. Šokio programoje bus parodytas vokiečių Sachos Waltz „Insideout“ ir Raimundo Hoghe „36, Avenue Georges Mendel“, menų sintezės projektus pateiks kongietis Faustinas Linyekula, 2001 m. savo gimtajame mieste Kisangani įkūręs šokio ir vizualinio teatro grupę „Studios Kabako“, prancūzų ir austrų menininkų grupė „Superamas“, prancūzų „performeris“, aktorius ir rašytojas Christophe’as Fiat.
Švenčiantis savo 60-metį ir vykstantis jau 61-ąjį kartą, pagrindinis festivalis pradeda skaičiuoti išparduotus bilietus – jų šįmet pateikta 104 000. Na o nerimstantis ir kartu su pagrindiniu festivaliu startavęs off, kurio teatrinė eisena jau nuvilnijo Avinjono gatvėmis, suviliojo 650 trupių iš įvairiausių pasaulio šalių, jų spektakliai bus vaidinami 110 erdvių, kuriose apsilankys, tikina organizatoriai, daugiau kaip 250 000 žiūrovų.
