„ … aš nesu Hamletas. Aš esu Darius Meškauskas, kuris bando pažinti save per Hamletą. Tai nėra realybė, o metodas, būdas pažinti save. Viskas priklauso nuo patikėjimo laipsnio. … ”
„… Visas teatras yra efemeriškas. Iš tikrųjų be partnerio tu esi vienas. Ir ta vienatvė gali būti raiški, bet nekūrybinga. Mano vaidmenį kuria ir partneriai, ne tik aš… ”
Pasirodė naujas „Lietuvos scenos” numeris, kuriame supažindinama su ryškiausiomis sezono asmenybėmis ir jų darbais. Spausdiname pokalbį su režisieriumi Gintaru Varnu.
Vaidmenyse aktorė Vilutytė atsiskleidžia kaip universalių sceninės raiškos galimybių menininkė, galinti sėkmingai bendradarbiauti su skirtingų kartų, įvairiausių meninių pakraipų režisieriais.
Lietuvos rusų dramos teatro vadovas savaitraščio „Obzor” prašymu apibendrina sezono rezultatus
Mokykloje turėjome futbolo komandą ir sugalvojome jai pavadinimą „Šarūnas”. Mane išrinko kapitonu, ir kai mušdavau įvarčius, visi rėkdavo: „Šaras! Šaras eina…” Taip ir liko. Net honorarą už darbą televizijoje, būdavo, atsiunčia Šarui Karveliui.
Koršunovas sukūrė spektaklį apie Aktorius ir Režisierių, statančius „Hamletą”. Apie save ir apie mus.
Kalbant apie Keistuolių teatrą, žodžiai „garbingas jubiliejus” skamba absurdiškai. Apie tai kalbėjomės su vienu iš jo statytojų ir gyventojų – aktoriumi, režisieriumi ir pedagogu Aidu Giniočiu.
Gediminui Storpirščiui „Poezijos pavasaris” šiemet paskyrė Laimono Noreikos prizą kaip geriausiam skaitovui. Pirmą kartą poetai įvertino artistą, dainuojantį eilėraščius.
