Aldona Ragauskaitė-Kuliukienė – ilgametė Kauno muzikinio teatro solistė ir vyriausioji režisierė. Sausio 15 dieną jai sukako 88-eri.

Visada norisi pamatyti spektaklį iš šono ir tą galimybę turėjau. Minusas, kad spektaklio, kuriame vaidini, niekada gyvai nepamatysi. O būtų malonu sėdėti ir žiūrėti, kaip vaidini. O jei dar gerai vaidini, tai išvis faina.

„Va, rašydavo Rutkutė – čia tai buvo kritika: įsižiūrėta, įsijausta, suprasta”, – tebedūsauja vyresniosios kartos aktoriai, visada laukdavę, ką apie spektaklį sakys autoritetu laikyta vertintoja.

„Jaunystėje pasiausdavai, pagerdavai, visokių velnių prisigalvodavai: ir šokiai, ir meilės rūpėjo. O metams bėgant, žiūrėk, pasidarai rimtas, jau tik menas rūpi”, – save patį traukia per dantį R.Karvelis.

Gyveno kartą „Stalo teatras”. Jo mama buvo Saulė Degutytė, režisierė ir aktorė, apsėsta pasakų. Jos rankose kelnės-kojinės virsdavo gyvatėmis, o batukai – vaikais. Pipirinės prabildavo kaip seneliai, o druskinės tapdavo senelėmis. Ar išties daiktai gali kalbėti?

„Tai buvo didelis iššūkis – įsivaizduokim, atvažiuoja belgas į Lietuvą ir kuria spektaklį „Tadas Blinda”. Dar baisiau – atvažiuoja lietuvis ir stato „Zorbą”, kuris yra vienas pagrindinių „graikiškumo simbolių”.

Vladas Bagdonas, kaip pats juokauja, nuo pat pradžių buvo pasmerktas vaidinti dramatiškus vaidmenis, su kuriais anksčiau ar vėliau vis tiek imdavo ir susigyvendavo…

Rengiamos knygos apie teatro ir kino aktoriaus Algimanto Masiulio gyvenimo bei kūrybos kelią fragmentas. Ištraukos iš pokalbio su aktoriais, Panevėžio dramos teatro kolegomis Stasiu Petronaičiu ir Regina Zdanavičiūte bei režisieriumi Gyčiu Padegimu

Italija, Lenkija, Rusija, Portugalija. Šių valstybių teatro gerbėjai jau nusilenkė garsiam režisieriui Eimuntui Nekrošiui, parodžiusiam savo naujausią kūrinį „Idiotas” ir trumpam grįžusiam į Lietuvą.