Rugsėjo 24-ąją, Vilniaus mažojo teatro aktorei Eglei Gabrėnaitei sukako 60 metų. Arti 60 vaidmenų teatre ir kine suvaidinusi aktorė stebėtinai kukli, daugiau linkusi kalbėti apie kolegas, kuriais žavisi, o ne apie save.

Esu beveik tris šimtus kartų dainavęs penkiasdešimtyje pasaulio teatrų. Praktiškai per visus solinius koncertus įvairiose pasaulio šalyse dainuodavau ir lietuvišką muziką.

Mūsų karta patyrė ir interneto atsiradimą – pasaulis atsivėrė, tačiau informaciją vis tiek tvarko valdininkai. Mes nepatyrėme profesinių organizacijų globos ir dirbtuvių niekada negausime.

Rimas Tuminas: „Neslėpsiu, kad teatrą truputį yra ištikusi koma. Dabar yra geras laikas teatrinei pauzei ir geras laikas išgyventi tą pauzę, kol po kelerių metų subręs naujoji karta.“

Apie galimybę 7-10 m. berniukams vienus metus nemokamai mokytis baleto meno pasakoja balerina Eglė Špokaitė.

„Apie ligas ir negales nekalbėsime, – Aliodija Ruzgaitė net balsą kilsteli. – Kam tai įdomu?! Aš pati nemėgstu skaityti, kai senutės pradeda „serialus” – ima sveikata skųstis.”

Visi nori būti labai gražūs ir labai turtingi. Ir pirmi, nepaisant, kokia kaina tai pasiekiama. Kai paskaitai klasikinius veikalus, matai, kad visa tai – tuštybių tuštybė, praeinantis dalykas.

Iš garsios teatralų giminės kilęs Valstybinio jaunimo teatro aktorius Saulius Sipaitis prisipažįsta teatro pasaulį labai idealizavęs. Tikrovė neretai pasirodydavo šiek tiek kitokia – žiauresnė. „Ką gyvenime išmoksti, visko prireikia scenoje”, – sako aktorius.

Privilegija tikriausiai yra būti vyru. Beveik visose pjesėse dominuoja vyrai. Retai teatras stato spektaklį, kur moterų daugiau. O dar – vyresnės moterys vis rečiau vaidmenis gauna.