Turime begalę neiškalbėtų temų, kuriose iki šiol svaidomės kaltinimais bei oponentų žeminimais.

Mano gyvenime buvo daug mokytojų. Kai kurie visai man nedėstė. Bet žmogaus asmenybė „įkrenta“ ir viskas.

Aš galvoju apie žiūrovus, man norisi juos suintriguoti, paskatinti iššifruoti mano kodus. Jeigu nepavyksta, vadinasi, neįvėliau. Pats esu kaltas.

Vitalijos ryšys su pasauliu, atrodytų, labai paprastas, tačiau jos siela yra kur kas aukščiau už kasdienybę.

Nėra didesnio idėjų šaltinio ir katalizatoriaus, nei kiekviena nauja diena, ateinanti pas tave.

O mums visiems linkiu, kad teatras visados skleistų savąją magiją ir toliau mus burtų savo kerais.

Prodiuseriams geriau nematyti, kaip scenaristai dirba. Visiems nuo to paprasčiau.

Manau, kad į teatrą turi ateiti savyje giliai iškapstęs visas smulkmenas, išsiaiškinęs vidines tiesas.

Nes mūsų gyvenimas tėra mirksnis istorijos bėgyje arba kosmoso amžinybės akimirkoje.