Šalia vaidmenų, antraplanių ar ir epizodinių, Vilnius Petrauskas buvo teatrų, kuriuose kūrė, geroji dvasia, palaikiusi viso teatro klimatą, kūrybinę atmosferą.
Kultūros ministerijai, kuri sudarė apdovanojimų vertinimo komisiją, nusiuntėme užklausas. Aiškinsimės dėl apdovanojimų skyrimo tvarkos, tirsime, kuo buvo vadovautasi.
„Auksinių scenos kryžių“ komisijos sprendimu, Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis „Meteo“ buvo apdovanotas už konceptualų grynumą, t.y. lėlių/objektų teatrui būdingų klišių minimumą.
Esmė nesikeis. Vadovas kaip nebendravo su kolektyvu, taip ir nebendraus. Jis turi savo žmones, savo aktorių grupę. Jie gyvens savo gyvenimą, mes savo.
Tiek Wagnerio muzikos Lietuvos operos scenoje iki šiol dar nėra buvę. Wagnerio savaitei prireiks didžiulių išteklių, nes ketinama šią sukaktį paminėti svariai.
Užkulisiuose mėtosi šluotkočiai, virš scenos skraido varnos, iš teatro rūsio rūgsta smalos dūmai. „Stengiuosi, kad tėvai mano spektakliuose nenuobodžiautų. Nemėgstu tuščių istorijų apie nieką“, – prisipažįsta režisierius.
Efemeriškumo, trapumo apraiškos žmonių bendravime tampa vertybe, nes tolydžio nyksta. Socialiai angažuoto, deklaratyvaus ir agresyvaus teatro kontekste noras kurti spektaklį apie meilės laukimo grožį tampa iššūkiu.
Šiais metais festivalio programoje – dvylika trupių, iš kurių net aštuonios savo spektaklius sukūrė pagal lietuvių klasikos ir šiandieninių rašytojų, poetų, dramaturgų tekstus.
Festivalyje bus pristatytas ir gerai žinomo lenkų choreografo Jaceko Luminskio premjerinis spektaklis „Iš visos širdies tave myliu, Magdalena“, kurį atliks jo studentai iš Lenkijos nacionalinės Liudwiko Solskio dramos mokyklos.