„Sezono varžtas“ – gal tai ne taip ir blogai? Juk galima guostis, kad daugelis kitų spektaklių apskritai nebuvo pastebėti, ir lieka retorinis klausimas, ar tai – geriau? Nebent ramiau.

Pasirinkta suvažiavimo tema „Nacionalinė meninė tapatybė šokyje“ kviečia diskutuoti, kaip globalaus pasaulio kontekste išsaugoti raiškos unikalumą ir tuo pat metu išlikti suprantamais vieni kitiems?

Kaip visada, daugiausia dėmesio susilaukė sostinės teatrų darbai, ir lieka klausimas, ar kituose miestuose jų tiek nebuvo, ar tų miestų publika nėra tokia aktyvi.

Penktadienio vakarą aktorius Juozas Budraitis vėl pavirs Krepu absurdo dramaturgijos klasiko Samuelio Becketto pjesėje, kurią sostinėje režisuoja Oskaras Koršunovas. 72 metų J. Budraitis pastaruoju metu įnikęs į keliolika puslapių teksto – S. Becketto pjesę „Paskutinė Krepo juosta”.

Teatro fojė veiks gyvų triušių paroda ir kiti atraktyvūs ir interaktyvūs renginiai, o teatro kieme vidurdienį nemokamai bus parodytas Rimo Driežio režisuotas anglų balaganinio teatro tipo spektaklis „Kiškių sukilimas“.

Tarptautinės konkurso komisijos sprendimu operai įteiktas Šanchajaus šiuolaikinio teatro festivalio ACT prizas – kvietimas pristatyti operą ACT festivalyje, Šanchajaus Dramos menų centre.

„Šis projektas galėtų turėti išties didelę ateitį. Galima būtų rengti pasikeitimus, bendrus choreografinius projektus su Varšuvos ir Amsterdamo baleto trupėmis,“ – sakė Krzysztofas Pastoras.

Spektaklį „Maja“ teatro režisūrą studijuojantis Gildas Aleksa nutarė statyti supratęs, kad šiuolaikinio cirko žanras siūlo absoliučiai neribotas kūrybos galimybes, o Lietuvoje tuo naudojasi labai nedaugelis.

Ksenija Dragunskaja apie savo pjesę sako: „Tai labai juokinga ir kartu be galo liūdna istorija apie Maskvą – mano mylimą miestą, kuriame gimiau, ir kuriam greitu metu gresia didelė nelaimė“.