Kurso vadovų Juozo Javaičio, pedagogų Eglės Mikulionytės, Gintaro Liutkevičiaus, Vestos Grabštaitės studentai pristato savo darbus. Vieni – jau žinomi, kiti – rodomi pirmą kartą.

Didžiojoje Britanijoje dirbantys IT specialistai iš Indijos, Paryžiaus gatvių valytojai iš Afrikos, kaimynystėje gyvenanti ukrainietė slaugė – ar tai yra žmogaus išsilaisvinimo ženklas, ar savo šaknų praradimas; ar civilizacijos pasiekimas, ar pralaimėjimas?

„Tea­tri­nė ne­mi­ga“ – bend­ras „No thea­tre“ ir Mask­vos tea­trų or­ga­ni­za­ci­jos „Vot te­be“ vie­nos nak­ties nuo­ty­kis. „Vot te­be“ yra šio for­ma­to au­to­riai, jie ir su­pa­žin­di­no V.Ba­rei­kį su ne­tra­di­ci­ne tea­tro šven­te.

Daugelio žmonių akyse Izraelis yra „karo šalis“. Tačiau jei nuvažiuotumėte į Izraelį, jūs pamatytumėte, jog šalis trykšte trykšta energija, išgyvena pakilimą įvairiose srityse – žemdirbystės, mokslo, taip pat ir meno.

Shechteris teigia, jog spektaklį įkvėpė jaunuolių energija, jų mąstysena, elgsena, žaidimai ir muštynės. Konkretus „Uprising” idėjos šaltinis – riaušės, 2005 metais sukrėtusios Paryžiaus priemiesčius.

„Tai nugalintis pozityvas. Jai nereikia dešimties Dievo įsakymų, jai reikia tik meilės“, – apie Gražinos Balandytės kuriamą personažą pasakoja režisierius Algirdas Latėnas.

„Tai viena geriausių Puccini operų. Galėčiau ją palyginti nebent su „Turandot“. Meilės trikampis šioje operoje yra esminis, o muzika tokia stipri, kad jos kartais norisi net ne tokios emocingos“, – sako Vadimas Zaplečnyj.

Lietuvoje aplinkos teatro pavydžių galėtume surasti vos keletą, o užsienyje tai gana populiari teatro rūšis. Ne visose šalyse galima kurti vienodai, nes beveik viskas priklauso nuo vietos gamtos sąlygų, svarbūs yra metų laikai, oras kuriant konkretų spektaklį.

Galimybė dalyvauti viename spektaklyje su patyrusiais dainininkais ir atlikėjais bei ryškia kūrybine komanda jauniesiems solistams padės įgauti būtinos ne tik vokalinės, bet ir aktorinės patirties.