Broliai Grimai apsilanko pas dosnią viešbučio šeimininkę, kuriai jie už vaišes ir šilumą atsilygina čia pat išgalvotomis pasakomis – apie idealų Snieguolės grožį, jam tarnaujančius nykštukus ir pasakišką Karalienės pavydą.
Kas lieka iš aktoriaus vaidmenų? Mūsų laikais – garso ir vaizdo įrašai, filmuota medžiaga, fotografijos. Vartai senų spektaklių nuotraukas ir supranti, kad viskas – scenovaizdis, vaidmenys, atmosfera – fotografo rankose.
Pats Williamas Shakespeare‘as ne itin rimtai vertino savo tekstus. Yra likę egzempliorių su skirtingais jo tekstų variantais. Ir kodėl jo tekstai tokie gyvi? Todėl, kad jis kūrė savo pjeses naudodamasis aktorių tekstu.
Seminarus kuruos ir ves šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė iš Vokietijos, choreografas šokėjas Andrius Katinas iš Suomijos bei šokio kritikė Inta Balode ir kultūros vadybininkė ir teoretikė Baiba Ozoliņa iš Latvijos.
Prieš pat savo 55-ąjį gimtadienį gyvenimo sceną apleido vienas ryškausių mūsų laikmečio teatro artistų
Esu įsitikinusi, kad dalis muzikologų nesutiktų su mano traktuote, bet juk tai ir yra visas istorijos žavesys – niekas nežino tiksliai, kas įvyko. Tai ne dokumentinis filmas.
Panašu, kad tokia nežinomybė persmelkusi visą kūrybinę komandą. Vis dėlto atrodo, kad aktoriai jos ne(be)bijo, net priešingai – kaip tik nežinojimas juos labiausiai domina.
Tos teatro nutrintos grindys, užkulisiai, grimo kambario stalelis, išėjusių kolegų atminimas… Viduje viskas supulsavo. Nostalgija praėjusiems laikams pastūmėjo sugrįžti į Šiaulius su spektakliu.
Sukurdamas šią pjesę Euripidas metė iššūkį klestinčiai Antikos civilizacijai – tai sukėlė sumaištį tiek paprastų žmonių, tiek mąstytojų, filosofų galvose. Pjesė parodė, kaip kultūra gali kalbėti apie civilizaciją.