Ką tik per Kultūros naktį Vilniuje rodėme tarptautinio projekto premjerą „Atnaujinti ritualai”, ruoštą pusę metų. Reikėjo tinkamų aplinkybių ir lėšų atsivežti švedų choreografę ir muzikantę Julia Gertz, pakviesti suomių choreografę Riikka Ihalainen, portugalą menininką Miguelį Bonneville´ą.

Vienas ir krivūlės rengėjų – Lietuvos klojimo teatro draugijos pirmininkas prof. dr. Petras Bielskis teigia, kad kiekvienas miestelis ar kaimas privalo turėti savo teatrą.

Prieš pen­ke­rius me­tus per po­kal­bį su ko­le­ga re­ži­sie­riu­mi pra­dė­jo­me dis­ku­tuo­ti apie An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro liu­di­nin­kus. Ma­ne nu­ste­bi­no to­kia min­tis: kol yra nors vie­nas gy­vas liu­di­nin­kas, tai – dar ne is­to­ri­ja, tai – gy­ve­ni­mas.

Rimas Tuminas net savotiškai padovanojo renginiui savo, kiekvienam teatralui žinomą, vardą. „Niekada nebuvau prezidentas. Kai pamačiau festivalio logotipą su savo pavarde, pagalvojau, kad tai dizaineriai juokauja“.

„Talentingi ir nieko nebijantys kūrėjai drąsiai interpretuoja puikiai pažįstamas pjeses, atveria netikėtas jų prasmes, patvirtina jų aktualumą. Neretai – nepatogų ir verčiantį mąstyti. To „Sirenos“ ir siekia“, – sakė Audra Žukaitytė.

Svečių iš Belgijos triukams skirtas įrenginys – tai gyvenimo, judėjimo, poezijos ir humoro kūrimo įrankis, kuris žiūrovams suteikia daug džiaugsmo.

Berutti tarsi apvertė šiuolaikinių operos modernistų šūkį „opera nėra muziejinis menas“ ir perkėlė veiksmą į… Prado muziejų Madride. Operos veikėjai nužengia iš ten kabančių Velázquezo, Rubenso, Franso Halso paveikslų.

„Stengsimės pajusti, apibrėžti ir įvardinti aktualiausias šiandieninio teatro temas, skatinti požiūrių polemiką, padėti gilinti ir plėsti teatro suvokimą“, – įžangoje rašo žurnalo vyriausioji redaktorė teatrologė Ramunė Balevičiūtė.

Menų spaustuvėje – naujos pasakos vaikams ir suaugusiems bei naujų medijų koncertai ir projektai , OKT studijoje – Koršunovo teatro kelio pradžia, Prezidentūros kieme – gruziniška „Karmen“ versija.