Mokslinė konferencija nagrinės teatrą scenoje ir teatrą Seime. Nepriklausomas teatras, priklausomas nuo politikų? Kas geresnis aktorius – tas, kuris scenoje ar tas, kuris Seime?

Festivalis nesusisaisto konkrečia estetika ar žanrais. Primetamų ribų įveikimas, naujos eksperimentinės strategijos, kultūrinės sąveikos, impulsai, jautrumas pokyčiams – visa tai yra festivalio veiklos lauko orientyrai.

Uostamiesčio žiūrovų laukia Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos projektas – Williamo Shakespeare‘o tragedija „Romeo ir Džiuljeta“, Agnės Dilytės muzikinis-teatrinis žaidimas vaikams „Neliūdnos varlės neprincas“, šokio spektaklis „Altorių šešėly“.

„Operų savaitgalyje“ bus galima pasiklausyti naujausių operų „Vedybų vekselis“ ir „Džanis Skikis“, Leoncavallo operą „Pajacai“ parodys Baltarusijos muzikinis teatras, o savaitgalį vainikuos Kauno ir Minsko dainininkų gala-koncertas.

Pjesės sėkmė glūdi tame, kad žiūrovas pamatys save, pažvelgs į tai, kas giliai: prisimins, kada yra suklydęs, supykęs, nesugebėjęs atleisti ir dėl to gal ką praradęs.

Pasak teatrologės Ramunės Marcinkevičiūtės, šiandieninis Oskaro Koršunovo teatras – tai meninių tyrimų teatras. „Tai kažkas kitokio nei mes esame įpratę matyti. Nekantriai laukiu naujausios premjeros – Antono Čechovo „Žuvėdros“.

„Man įdomu, kaip iš filmų, teatro, reklamos, ar iš kitos mus supančios informacijos susikuriame savo laimės formulę ir kas už to slypi“,- sakė viena šio sezono premjerų autorė režisierė Saulė Norkutė.

„Mes pagaminame tiek purvo, kad galėtumėm jį eksportuot kaip arabai naftą. Purvas „Made in Lithuania”, kokio pageidaujate: politinio, socialinio, purvas iš TV, purvas „Allways”.

Naujausias Pauliaus Ignatavičiaus režisūrinis darbas papildys negausų profesionalių spektaklių apie itin skaudų ir nevienprasmišką Lietuvos istorijos laikotarpį ir kvies šiandienos žmogų permąstyti savo vertybes.