„Čechovo pjesėse gyvenimas nepraeina pro šalį – jis atsiveria personažams bei žiūrovams visa savo meilės jėga ir egzistenciniu siaubu“, – mintimis apie statomą pjesę dalinasi režisierius Oskaras Koršunovas
Klasika, išversta į temperamentingą gruzinų scenos kalbą, italų scenos meistrės interpretuota klasika apie gruzinų kilmės Medėją; klasika apie keliautojus, ieškančius sielos ramybės – norvegą Perą Giuntą ir anglų poeto Coleridge’o poemos jūreivį.
Naujoji šio žemyno karta atsisako iškreipiančio tikrąjį vaizdą „afrikietiškumo“ korseto, į kurį jie yra bandomi įsprausti. Germaine Acogny, Kettly Noel, Taofiqas Izeddiou jau žinomi visame šokio pasaulyje.
Ne pirmąkart „No Theatre“ deklaruoja siekį „išjungti teatrą“, jo konvencijas, vengti teatrališkos vaidybos. „Aktorių dėmesys šiame spektaklyje nesiekia žiūrovų.Aktoriams nereikia „paduoti“ iki salės paskutinės eilės”.
Panašu, jog šis menų centras išlaiko įvairialypės meno erdvės įvaizdį ir pažada žiūrovui platų renginių spektrą: šalia keleto tradicinių spektaklių – nemažai šokio ir teatro debiutų, du ilgametražiai filmai ir idėjų pristatymo forumas.
Euripido sukurta istorija režisierių domino ne dėl karo ar socialinių paralelių. Palikdamas karą tik kaip scenoje vykstančios istorijos foną, K.Bogomolovas susitelkė į tėvų ir vaikų santykius.
Parodoje „Iliuzionistai”pristatomi paskutiniųjų dviejų dešimtmečių spektaklių nuotraukos, scenografijos detalės ir objektai, supinti į pasakojimą, kurio centre – klausimas, kas ir kaip kuria scenovaizdį.
Kiekvieną vakarą žiūrovus kvies visų didžiausių čia kadaise dirbusių teatrų spektakliai, tarp kurių – ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto, Lietuvos nacionalinio dramos bei Vilniaus jaunimo teatro.
Režisierė Yana Ross: „Mes vis dar gyvename laikotarpyje, kai apie tuos skaudžius įvykius mums gali papasakoti seneliai, draugai. Po 5–10 metų gyvų liudininkų nebeliks – baigsis epocha ir prasidės istorija“
