Lietuvoje nieko nestebina dainininkai, „vaidinantys“ aktorius. O mes klausime, ar aktoriams ir režisieriams iš tiesų būtinas aukštasis išsilavinimas? Ką suteikia LMTA ir kuo tampa jos studentai?
Agnė Dilytė: „Vaikus vertinu kaip rimtus, protingus, ypatingus žiūrovus. Todėl su jais norėjosi linksmai ir šmaikščiai pasikalbėti apie socialines ir psichologines šių dienų visuomenės problemas“.
Varšuvos publika išvys du lietuviškus baletus – „Barbora Radvilaitė“ ir „Čiurlionis“, o LNOBT žiūrovų laukia Lenkijos nacionalinio baleto vienaveiksmių spektaklių vakarai „Echoes of Time“.
Nežinia, kokių priežasčių pastūmėti, „Keistuolių teatro“ aktoriai Vaidotas Žitkus, Martyna Gedvilaitė ir Eimantas Bareikis žiūrovus pakvietė į vaikystės prisiminimais paremto spektaklio „Kai aš mažas buvau“ premjerą.
Maži priklijuojami mikrofonai, videoprojekcijos, tiesioginis filmavimas – kaip visa tai keičia pačią sceną, aktorių buvimą joje? Koks gyvo kūno ir naujos technologijos bei jos siūlomos virtualybės santykis ir kas ką veikia?
Daugelis rimtai išsigąsta graudenimo klumpakojo fone, sumišę stereotipai apie savo literatūrą trukdo žmonėms patikėti ar įvertinti šią universalią istoriją. Pasakoti, atrasti šią istoriją šiandien yra iššūkis.
Tai sopranas trimis skirtingais pavidalais, skirtingomis balso spalvomis ir energija. Tai skirtingos vieno balso versijos, kurios atskleidžia plačią vokalinę įvairovę ir inspiruoja paties muzikinio takelio stilistinę įvairovę.
Judesio, kostiumų, muzikos fejerijoje, svarstomi grožio ir meilės, kūrėjo ir modelio santykiai, moters grožis, santykis su gamta, stichija, amžinybės pojūtis, jausmai ir pornografija, socialinis nepakantumas.
Jau penktąjį spektaklį Jaunimo teatre kuriantis režisierius, tik perskaitęs Paweło Demirskio pjesę, suprato, kad jų mintys sutampa. Jis, kaip ir dramaturgas, nebijo kalbėti apie skaudžius visuomenės aspektus.
