Gilinausi į poemos tekstą, studijavau Dantės biografiją, to meto Italijos istoriją. Peržiūrėjau visas iliustracijas, kurias buvo įmanoma rasti. Tai buvo lyg ir takų, kuriais anksčiau kiti kopė į šitą kalną, studijavimas.

Scenoje – viena muzikaliausių operečių, vengrų kompozitoriaus Paulo Abrahamo „Balius Savojoje“: apie tai, kaip į Nicą suvažiuoja damos ir ponai, ištroškę skandalingų naujienų.

Duetas pristatomas jaukioje gyvenamo buto erdvėje su baldais, buities elementais, obuoliais ir galybe priminimų lapelių nuo: „nupirk katės maisto“ iki „aš tave myliu“.

Kodėl paskutinio Vyriausybės posėdžio metu dauguma ministrų muistėsi nuleidę akis? Kas ir kodėl primygtinai, desperatiškai ragino Smetoną sugrįžti iš Kybartų?

Kitoniškumas provokuoja naujai pažvelgti į pasaulį. Kitoniškumas išreiškia tapatybę. Neretai individas priverstas ją ginti nuo aplinkos, šeimos ir visuomenės.

Kviečiami visų kartų menininkai (ypač choreografai ir šokėjai), menotyrininkai ir teoretikai bei įvairių šokiui „negiminingų“ specialybių atstovai dalyvauti kritinio rašymo projekte.

Šiemet prie LMTA vaidybos kursų prisijungė ir Vilniaus kolegijos Menų fakulteto Pramoginio scenos meno specialybės studentai, per šešias festivalio dienas bus pristatyti aštuoni spektakliai.

Šįmet „Auksiniai scenos kryžiai” apėjo šokėjus ir choreografus. Ką tai reiškia jiems kaip atskiriems menininkams ir kaip šokio bendrijai. Ir apskritai – ką reiškia apdovanojimai?

Režisierius Gintas Žilys buvo reta išimtis Lietuvos padangėje – puikiai sugebėjęs derinti kūrėjo ir vadovo savybes, rašoma Kauno valstybinio muzikinio teatro nekrologe.