„Accompany Me“ kuria žavų, jautrų ir šiltą draugystės, suokalbio ir meilės paveikslą. <...> „Julieta“ nustebina klounados ribų platumu ir tuo, kiek daug galima pasakyti nepratariant nė žodžio.

Štai toks tas „Cirkuliacijos“ startas: dvi aukštos konstrukcijos, du skirtingų disciplinų žodynai; viename laisvė suvokiama per kitą, kitame – pripažįstant, kad nesi laisvas.

„Aukštinant paribius centras lieka nepažeistas“. Tai šūkis iš Romeo Castelluccio spektaklio „Bros“, kuris priminė, kas yra centras, sugrąžino tikėjimą juo ir parodė, kaip apie jį, centrą, verta kalbėti.

Skaitydama ir vartydama Rasos Vasinauskaitės knygą, suvoki, kiek kruopštaus darbo – medžiagos rinkimo, jos skaitymo, komponavimo, derinimo ir komentavimo – čia įdėta!

„Naujasis Baltijos šokis ʼ24“ (II dalis): festivalis toliau nuosekliai palaiko demokratišką šokio meno įvairovę ir kuria išlaisvinančią atmosferą, nevengia akistatos su sudėtingomis mūsų laikų temomis.

„Naujasis Baltijos šokis ʼ24“ (I dalis): pirmieji šių metų festivalio kūriniai leido ne tik patirti šiuolaikinio šokio formų įvairovę, bet ir pripažinti ne pačias šviesiausias žmogiškosios būties puses.

Lietuvių kūrėjų darbai festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“: kiek judesys yra savaime autonomiškas, o kiek į jo savipakankamumą kėsinasi kūrėjas ar žiūrovas?

Scenos menų kritikės Sigita Ivaškaitė ir Goda Dapšytė aptaria 2024 metų tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis“, žiūrovus pasitikusį šūkiu „Patirti dabar“.

Kalbu apie saviizoliaciją patiriantį teatrą – kodėl taip nutinka? Kodėl šiandien svarbu statyti būtent tokią dramaturgiją ir būtent taip? Vienu atveju be atidžios analizės, kitu – su pernelyg atidžia.