Liepos 17 dieną dar veikusiai Olafo Scholzo Vyriausybei paskelbus 2025-iesiems numatomą valstybės biudžetą bei jo paskirstymą, septynios nevyriausybinės Vokietijos scenos menų įstaigos patyrė šoką: eilučių su jų pavadinimais čia nebebuvo.
Rugsėjo 19-ąją Berlyno žemės Senatas pranešė, kad kultūros finansavimas, iki šiol sudaręs 2,1 proc. biudžeto (apie 1 mlrd. eurų) ir buvęs vienas procentiškai mažiausių Vokietijoje, mažinamas dešimtadaliu.
Kas nutiko šalyje, kurią Lietuvoje žinome kaip vieną palankiausių kūrybai bei jos sklaidai? Berlyne nuo 2025-ųjų susiveržti diržus turės visų finansuojamų sričių atstovai, nes miestas įklimpo į skolas. Politikai atsakomybę permetinėja vieni kitiems, teigdami, kad kažkas be išmanymo skirstė finansus, kažkas blogai įvertino situaciją, kažkas neteisingai informavo visuomenę. Regis, viskas tiesa: kalbinti žurnalistai ir kultūros lauko dalyviai vieningai aiškina, kad pokovidinis ekonomikos pakilimas nuteikė taip viltingai, jog greitai prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą smogė nepakeliamai stipriai. Juolab Vokietijos situacija išskirtinė: daugiau nei pusė šalies energetikos buvo priklausoma (dalis iki šiol priklauso) nuo Rusijos tiekiamų dujų.
Vokietijoje (panašiai kaip Italijoje) kultūra finansuojama trimis lygmenimis: valstybiniu, žemių ir savivaldybių. Įdomu, kad šalies Vyriausybė šioje srityje netaupo: 2025-iesiems kultūrai ir žiniasklaidai skirtas valstybės biudžetas padidintas 50 mln. eurų ir šiuo metu siekia 2,2 mlrd. eurų. Galima numanyti, kaip tokiame kontekste sureagavo scenos menų atstovai, pamatę, kad, niekam nepranešus, daliai įstaigų finansavimas visiškai panaikintas. Būdama Lietuvoje apie problemą išgirdau rugpjūčio pirmąją, gavusi Ingridos Gerbutavičiūtės, pas mus žinomos kaip šokio kritikės, tačiau pastaruosius dvejus metus vadovaujančios šokio centrui Tanzhaus nrw Düsseldorf, žinutę su nuoroda į peticiją. Ją pasirašant kviesta prieštarauti biudžete atsispindinčiam sprendimui sumažinti finansavimą nepriklausomai Vokietijos scenai, visiškai nutraukiant subsidijas septynioms nepriklausomoms kultūros įstaigoms ir nurėžiant pusę Scenos menų fondui (Fonds Darstellende Künste) įprastai skiriamos sumos.
Pinigų biudžete yra, tačiau apie 10 mln. eurų ateinančiais metais planuojama perskirstyti kitiems tikslams. Kritiškas požiūris į sprendimą išreikštas peticijoje, kurioje didžiosiomis raidėmis išskirta, jog numatomi apkarpymai yra „itin pavojinga ir brangi klaida“. Per pirmąsias dvi savaites peticija surinko per 36 tūkst. parašų (lapkričio pabaigoje pasirašiusiųjų buvo daugiau nei 60 tūkst.). Dokumentas adresuotas Vokietijos Federacinės Respublikos komisarui, atsakingam už kultūrą ir žiniasklaidą; jis negalėjo ignoruoti tokio pasipiktinusiųjų būrio. Lapkričio 17-ąją turėjo būti pateiktas naujas biudžeto planas, tačiau lapkričio 7-ąją sugriuvo Vokietijos Vyriausybė. Problema, kurios nebėra kam adresuoti, pakibo ore. O prisiminus dešiniųjų jėgų (partija „Alternative für Deutschland“ – „Alternatyva Vokietijai“) populiarėjimą, artėjantys rinkimai žadina daugiau nerimo nei vilties.
Laimė, kad dėl kelių lygmenų sistemos valstybinio finansavimo nutraukimas nereikštų įstaigų uždarymo. Tačiau aišku viena – kentėtų meninės programos. Netekusios ilgamečiams projektams ir veikloms gaunamų lėšų, įstaigos nebus pajėgios įvykdyti iš anksto numatytų įsipareigojimų. O publika turės tenkintis kuklesne pasiūla bei ribota įvairove. Pradžioje pasekmės greičiausiai nebus juntamos platesniu mastu, bet po kelerių metų tai neabejotinai atsispindės politiniu, socialiniu ir psichologiniu lygmenimis.
***
Nepraėjus nė dviem mėnesiams, atskirą smūgį patyrė Vokietijos sostinė. Rugsėjo 19-ąją Berlyno žemės Senatas paskelbė, kad krašto biudžetas atsidūrė kritinėje padėtyje. Miestas priverstas taupyti, tad kultūros finansavimas (tiek viešajam, tiek nevyriausybiniam sektoriams) 2025-aisiais bus mažinamas 10 proc., o 2026-aisiais – dar tiek pat. Anot vietinių kultūros darbuotojų, tokių apkarpymų miestas nepatyrė daugybę dešimtmečių.
Reaguodamos į naujuosius planus, Berlyno ir Potsdamo kultūros įstaigos per keletą dienų surengė protestų seriją, išaugusią į analogų neturintį ir gruodį vis dar neslopstantį judėjimą. Spalio 16-ąją paviešinta peticija, kurioje teigiama: „<...> mažiausiame miesto skyriuje [Kultūros – aut. past.] siekiamà sutaupyti suma yra stulbinančiai neproporcinga milžiniškai žalai, už kurią ateinančiais dešimtmečiais teks mokėti didelę kainą. Kreipiamės į jus: nepakenkite Berlyno kultūrai. Berlynas gyvena iš kultūros. Kultūra formuoja visuomenę ir kuria gyvenimo kokybę. Tai lemiamas Berlyno veiksnys, formuojantis miesto įvaizdį, ypač palyginti su kitais Vokietijos ir užsienio didmiesčiais.“ Neatsitiktinai judėjimas pavadintas #BerlinIstKultur („Berlynas yra kultūra“).
Per pirmąją savaitę peticiją pasirašė 50 tūkst. žmonių, o lapkričio 17-ąją skaičius perkopė 100 tūkstančių. Įtakos tam turėjo eilė renginių, neleidusių miestui ir politikams pamiršti, kokia žala gresia dešimtadaliu sumažinus Vokietijos sostinėje įprastą kultūros finansavimą. Vėlesniuose protestuose, susirinkimuose bei juos pristatančiuose tekstuose akcentuota, kad Senato sprendimas kelia grėsmę 8,2 proc. darbo vietų kultūros srityje. Taip pat pavojuje atsidurs turizmas, nes, anot #BerlinIstKultur atstovų, daugiau nei pusė lankytojų čia atvyksta patirti būtent kultūrinio gyvenimo. Nors žiniasklaidoje ir laiškuose teiginys nebuvo pagrįstas tyrimais, juo lengva patikėti: Berlynas nėra estetiškai patrauklus, tačiau jo socialinė atmosfera išskirtinė.
Protestai prasidėjo paskutinį spalio savaitgalį. Dešimtys Berlyno ir Potsdamo kultūros organizacijų ėmėsi veiksmų, siekdamos informuoti vietos gyventojus apie situaciją bei gresiančias pasekmes. Erdves turinčios įstaigos apsitvėrė STOP juostomis, vizualizuodamos būsimą meno neprieinamumą. Didesni teatrai apšvietė savo fojė ar fasadus raudonai. Kai kurie prie įėjimų pakabino plakatus ar švieslentes su tekstu #BerlinIstKultur. Erdvių neturintieji rengė pasirodymus lauke, kūrė teatralizuotus vaizdo įrašus, STOP juosta apraizgė savo komandų narius.
Kai kurie informaciją skleidė dar aktyviau. Teatrų Berliner Ensemble, Komische Oper ir kabareto teatro Chamäleon vadovai prieš ir po spektaklių žiūrovams aiškino finansavimo mažinimo pasekmes. Į publiką kreipėsi ir nuo Vyriausybės taupymo jau nukentėjusio teatro HAU atstovai, o Deutsche Oper nuo spalio 27-osios prieš kiekvieną spektaklį informuoja susirinkusią publiką apie planuojamą lėšų apkarpymą. Drastiškai reagavo šokio teatras Uferstudios – jis spalio 27 dienos renginį pakeitė į protesto karaokės vakarą.
Antrasis visuotinis protestas įvyko lapkričio 13-ąją: tąkart aptariamai problemai neabejingi žmonės pakviesti susirinkti šalia Brandenburgo vartų esančioje Kovo 18-osios aikštėje, populiarioje protestų erdvėje. Ne itin patogiu laiku – trečiadienį, 10 val. ryto – prasidėjo tris valandas trukęs renginys, kurio programa buvo sudėliota minutė į minutę: renginio vedėjų žodžius keitė kultūros atstovų pasisakymai, šiuos – muzikiniai pasirodymai. Neplanuotai apsilankęs Berlyno kultūros senatorius Joe Chialo’as buvo nušvilptas, nes nesuteikė protestuotojams vilties. Anot „Der Tagesspiegel“ žurnalistės Gundos Bartels, Chialo frazė, kad „taupymo našta turi būti paskirstyta visiems po lygiai“, sukėlė pasipiktinimą; neadekvatu to tikėtis iš nepriklausomos scenos, kuri vos išsilaiko gaudama dabartines subsidijas. Žurnalistė perfrazuoja ir Berliner Ensemble meno vadovą Oliverį Reese’ą, pabrėžiantį, kad apytiksliai 85 proc. finansavimo tenka pastatui ir darbuotojams išlaikyti, tad sumažinus subsidijas dešimčia procentų meninei kūrybai nelabai kas liks.
Tokiam Berlyno žemės Senato sprendimui priešinasi apie 90 kultūros įstaigų. Keletas jų pavojus apibūdino dienraščiui „Der Spiegel“. HAU direktorė Annemie Vanackere teigė, jog, teatrui netekus maždaug pusės milijono eurų, bus paveiktas svarbus festivalis „Tanz im August“, be to, sutriks Vokietijos vidinių gastrolių apykaita, nes HAU nebeišgalės pasikviesti kituose šalies kraštuose reziduojančių kūrėjų.
Situaciją komentavę Komische Oper valdybos nariai Susanne Moser ir Philipas Brökingas baiminosi, kad kūrybinių galimybių apribojimas reikš rezonansinių erdvių apribojimą, o tai „smarkiai paveiks demokratinio centro falangą, kovojančią prieš ekstremistinius ir populistinius mūsų visuomenės pakraščius“.
Beje, Chialo’ui neseniai paskelbus, jog artimiausiais metais vis dėlto planuojama laikinai sustabdyti 2023-iųjų vasarą prasidėjusią Komische Oper rekonstrukciją, į dialogą įsijungė buvęs šio teatro meno vadovas, režisierius Barrie’is Kosky’is. Žiniasklaidai jis išplatino viešą laišką, kuriame (į Oskaro Koršunovo feisbuke vartojamą panašiu tonu) aiškino istorinę Komische Oper reikšmę ir aukštino stebuklingą pastato atmosferą.
Šiuolaikinio meno instituto KW direktorė Emma Enderby teigė, kad nurėžus finansavimą teks atsisakyti daugybės veiklų. Mažesnis renginių kiekis – ne vienintelė problema: būriui samdomų menininkų, mokytojų, amatininkų, aptarnavimo srities profesionalų tai reikš darbo vietų praradimą. Taip pat, anot jos, „turės būti nutraukti projektai, prie kurių jau sparčiai dirbama, pirmiausia – su prieinamumu, įtrauktimi bei skaitmeninimu susijusios iniciatyvos. Jei nerasime alternatyvos buvusiam finansavimui, turės būti atšauktas Berlyne planuojamas tyrimų projektas tvarumo tema.“
Literatūros forumo Brechto namuose (Literaturforum im Brecht-Haus) programų vadovas Christianas Hippe’ė priminė, jog tik saujelė rašytojų gali pragyventi iš honorarų už knygas, tad, kalbant apie autorių išlikimą, itin svarbų vaidmenį atlieka susitikimai su skaitytojais bei knygų pristatymai.
Nors senatorius Chialo’as teigė girdintis kultūros atstovus, priimant tolesnius sprendimus į juos atsižvelgta nebuvo. Lapkričio 19-ąją paskelbta, kad Berlyno žemės Senate užfiksuotas nebe dešimties, bet trylikos procentų kultūros biudžeto mažinimas. Patikslinta, kad 2025-aisiais kultūros įstaigos neteks apie 130 mln. eurų, 2026-aisiais – dar tiek pat. Akcijos organizatoriai reagavo griežtai. „Dėl mažinimo bus visam laikui sugriauta kultūros infrastruktūra, programos – drastiškai apkarpytos, daliai teks atleisti darbuotojus ar net visai užsidaryti“, – rašyta pranešime žiniasklaidai.
Platindami naujieną, #BerlinIstKultur iniciatoriai pasidalijo septyniolikos puslapių dokumentu, kuriame nurodyti planuojami miesto biudžeto apkarpymai. Jame matyti, kaip ketinama mažinti finansavimą skirtingų sričių įstaigoms bei veikloms: vienur kertama 10 proc., kitur – beveik proc., o kai kam finansavimas beveik arba visiškai nutraukiamas. Tokiame kontekste išties sunku atrasti argumentų, kodėl kultūra turėtų būti privilegijuota kitų sričių atžvilgiu.
Kurį laiką dalinęsi emocijomis ir spėlionėmis, po keleto mėnesių akcijų bei protestų organizatoriai suvokė, kad siekiant savų tikslų svarbu logika, argumentai, skaičiai bei kontekstas. Ypač senatoriaus pareigas einant žmogui, nepasiryžusiam kovoti už kultūros atstovus. Taip Chialo’ą apibūdina jo veiklą seniai sekantys profesionalai.
Pradžioje kartoję, kad Berlyno kultūra privalo būti finansuojama, nes yra vertinga savaime, ilgainiui aktyvistai pradėjo mąstyti strategiškai. Suskubta integruoti kitus kontekstus, pavyzdžiui, ant plauko pakibusį Darbo užmokesčio didinimo įstatymą. Laiškuose imta raginti įstaigas tiksliai apskaičiuoti ir apibūdinti dėl lėšų apkarpymo gresiančius nuostolius. Kviečiama savo renginiuose nuolat priminti žiūrovams apie jų parašų po peticija poreikį. Taip pat raginama kreiptis į užsienio partnerius, ypač – žinomus žmones, ir prašyti jų rašyti laiškus atsakingiems Berlyno politikams, komentuojant tarptautinę Berlyno kultūros svarbą.
Deja, lapkričio 27-ąją paskelbta, kad Senatas priėmė nė kiek nepakeistą dokumentą. Vis dėlto tai – ne pabaiga, nes gruodį laukia dar trys posėdžiai, kuriuose jis turės būti tvirtinamas. Todėl #BerlinIstKultur veiksmas persikėlė į Senato sales. Mėnesio pradžioje surengtas atviras Organizacinio komiteto susitikimas, kuriame svarstyta, kaip tikslingiausia kovoti toliau. Gruodžio 9-ąją suorganizuota kultūros atstovų ir politikų apskritojo stalo diskusija. Organizatoriai nuolat informuoja apie temą nagrinėjančių Senato posėdžių datas, kviečia kultūros atstovus juose dalyvauti bei pasisakyti.
Galutinis sprendimas bus paskelbtas gruodžio 19-ąją, tad #BerlinIstKultur iniciatoriai teigia dar turintys laiko pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Tiesa, nors žiniasklaidoje bei naujienlaiškiuose jų veikla skamba prasmingai, realybė tokia, kad į didžiausius akcijos renginius susirenka apie 3 tūkst. žmonių. Beveik 3,5 mln. gyventojų turinčiame Berlyne tokios grupelės galima ir nepastebėti.
Tad 2025-ieji Vokietijos kultūrai, o ypač – scenos menams, bus nelengvi. Dar didesnį nerimą kelia artėjantys rinkimai, kuriuose gerèsnės pozicijos nei anksčiau prognozuojamos kraštutiniams dešiniesiems („Alternatyva Vokietijai“). Europa jau žino, kokią politiką kultūros atžvilgiu vykdo panašios partijos. Lenkijoje „PiS“ („Prawo i Sprawiedliwość“ – „Tvarka ir teisingumas“) buvo stipriai padidinusi kultūrai skiriamas lėšas, tačiau finansavo tik tai, kas skleidė jai palankias idėjas. Suomijoje neseniai į valdžią sugrįžę kraštutiniai dešinieji planavo sumažinti kultūros biudžetą 70 mln. eurų, tačiau kultūrininkams pradėjus kovas apsiribota „tik“ 17,4 mln. eurų apkarpymu, išliekant grėsmei dar daugiau nurėžti kitąmet. Nuogąstauja ir prancūzai: Avinjono festivalyje sutikti žiūrovai baiminosi, kad jei į valdžią ateis Marine le Pen partija, finansiškai kentės nekonvencinė kultūra. O tarp prancūzų šokio kritikų teko sutikti tokių, kurie teigė apskritai nebegalėsiantys dirbti savo darbo, nes dešinieji panaikins daugumą kultūros fondų.
Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, labai svarbu, kad skirtingų kraštų kultūros atstovai dalytųsi ne tik gerosiomis kūrybos, sklaidos praktikomis, bet ir kovų su finansavimo mažinimu patirtimis. Sunki padėtis Vokietijoje sufleruoja vieną reikšmingą pamoką: veikti būtina bent dviem lygmenimis. Kreipiantis į valdžios institucijas svarbiausia ateiti su skaičiais bei kuo objektyvesne informacija grįstais argumentais. Tačiau svarbu ir viešumas: akcijos, protestai ir kiti renginiai leidžia kovoms būti matomoms žiniasklaidoje bei visuomenėje. Vadinasi, kuria įspūdį, kad judėjimas yra didelis ir svarbus.
Publikaciją finansuoja Lietuvos kultūros taryba
