Teatras socialinėse medijose: pokalbis su Dr. GoraParasit

Greta Vilnelė 2021-04-13 7md.lt, 2021-04-09
Dr. GoraParasit. Asmeninio archyvo nuotrauka
Dr. GoraParasit. Asmeninio archyvo nuotrauka

aA

Kaip straipsnyje apie Dr. GoraParasit teigia Erikas Zielke: „Toli, toli, tolimiausiuose Rusijos rytuose - išties taip toli, kad netgi vokiečių geidžiama vietovė - Sibiras - pasilieka už tūkstančių kilometrų, yra „gora parasit“ - kalnas, vadinamas parazitu. Šis kalnas davė vardą pseudonimui Dr. GoraParasit, už kurio slepiasi Gintarė Minelgaitė, ir taip pat pateikia keletą užuominų į jos darbus: pirmenybės teikimas sienų ir ribų zondavimui tampa akivaizdus. Taip pat ir pirmenybė kraštutinumams. Tas, kuris myli kalnus, nebijo ir bedugnės.“ Tarp Dr. GoraParasit kūrinių - performansas „Pipe Dreaming“ (2018), komiksų opera „Alfa“, už kurią 2018 m. ji buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, spektaklis „TikTok Shakespeare  (2020), performansas-gyvoji skulptūra „Tristanas ir Izolda“ (2020).

Jūsų režisuotame spektaklyje „TikTok Shakespeare“ Shakespeare´o laikų drama pritaikoma šiuolaikinio pasaulio suvokimui - parodoma, pasitelkiant socialinių medijų platformą „TikTok“. Kaip sugalvojote spektaklio formato idėją? Kodėl pasirinkote būtent šią socialinių medijų platformą?

Jau kurį laiką mane kamuoja virtualios erdvės higienos klausimas. „TikTok“ yra virtuali platforma, skirta dalintis labai trumpais videoįrašais. „TikTok“ video kūrėjai turi labai daug įrankių, kuriais gali trumpinti, mažinti, spalvinti ir montuoti savo muzikinius videoįrašus. Galimas platus garso takelio pasirinkimas: nuo populiarių dainų klipų iki trumpų akimirkų iš TV laidų, „YouTube“ vaizdo įrašų ir kitų „TikTok“ įrašų. Platformos vartotojai skatinami bendrauti su kitais vartotojais: atsakyti į video dubliuojant ir šalia savo video pridedant dažniausiai panašų video ar reakciją. Galima prisijungti prie iššūkių, dalyvauti šokių memuose ar pajuokauti. Arba galima pasijuokti iš visų šių dalykų. Žodžiu, viskas labai įtraukia ir „smagu“.  

„TikTok“ kol kas yra nemokama programėlė, ji tapo plačios tarptautinės publikos kasdienybe. Tai tarsi geriausių hitų rinkinys, čia rodoma tai, kas populiariausia. „TikTok“ populiarumas didėja nežmoniškai sparčiai, nors video turinys nėra aukštos kultūrinės vertės. Tai apgalvotai sukurta platforma, kurios pagrindas yra laiko gaišimas. Nėra taisyklių ar ribų, kiek programėlė, remdamasi gudriais algoritmais, vagia vartotojo dėmesio ir laiko. Tačiau mes leidžiame tam įvykti.

Iš pirmo žvilgsnio „TikTok“ gali pasirodyti be galo paini platforma - nesupranti, ką žiūri ir kodėl. Kyla klausimų, kodėl žmonės apskritai žiūri kai kurias „nesąmones“. Pasirodo, kad net minimalus vartotojo apsilankymas maitina labai protingą algoritmą, kuris pažįsta vartotoją ir rodo jam tokią medžiagą, kuri pagauna jo akį. Visų didžiausių socialinių platformų kompanijų tikslas - žūtbūt priversti vartotoją leisti laiką žiūrint į ekranus. Todėl, manau, turime būti atsakingi už tai, kaip ir kiek laiko praleidžiame tokiose programėlėse kaip „TikTok“, „Snapchat“, „Facebook“.

Spektakliu „TikTok Shakespeare“ norėjosi pamaitinti programėlės algoritmą teatrine tradicija ir kelti virtualios erdvės higienos klausimus. 

Kaip atradote tarpdisciplininį meną?

Nežinau tiksliai, bet, manau, tada, kai supratau, jog scenoje galiu būti savimi, o ne tik personažu. 

Kokiame Jūsų kūrinyje skirtingų menų sintezė buvo netikėčiausia? Kokias sunkiai tarpusavyje derančias meno sritis svajojate sudėti į vieną kūrinį ateityje?

Perkūrinėjant stambius kino planus scenoje - tai labai gražūs momentai, kai kinas kvėpuoja scenos kalba. Aš neturiu svajonių sudėti sunkiai tarpusavyje derančias meno sritis į vieną kūrinį.

Koks filmas idealiausiai apibūdintų Jūsų kūrybinį procesą?

Galvoju apie Adamo Curtiso montažą ir tai, kaip jis dėlioja istorijas. 

Kaip atsirenkate žmones, su kuriais norite dirbti, pavyzdžiui, komiksų operoje „Alfa“?

Būtent operos „Alfa“ komandą surinko nuostabi „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova. Viską lemia pasitikėjimas, profesionalumas, kantrybė ir pagarba kūrybinio darbo „virtuvei“.

Kuri kūrybinio proceso dalis Jums labiausiai prie širdies?

Man visos kūrybinio proceso dalys svarbios. Maloniausia, kai yra laiko tiems procesams.

Kas Jus įkvėpė sukurti fantastinius spektaklio „TikTok Shakespeare“ ir performanso „Tristanas ir Izolda“ veikėjus? Išskirtiniai jų bruožai: balta oda, atsikišusios ausys, juodos lūpos.

„TikTok Shakespeare“ personažai padiktuoti paties Shakespeare´o, o „Tristano ir Izoldos“ - šios istorijos paieškų medijose.

Kaip kovojate su stagnacija karantino metu?

Nėra laiko su tuo kovoti: turiu du šunis, gražią, didelę šeimyną ir daug užsilikusių darbų. Juo labiau niekada nebuvau labai dažnai kur nors išeiti mėgstantis žmogus. 

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Greta Vilnelė

7md.lt

Salonas
  • Kūriniai kaip mikropasauliai

    Pokalbis su menininke Lina Lapelyte, savo kūriniuose sujungiančią muziką, performansą ir vizualųjį meną: apie jos kūrybinį kelią, meno poveikį ir mažus pokyčius, darbą po „Saulės ir jūros“ sėkmės ir naujus kūrinius.

  • Pažadinti miegančias istorijas

    „Įdomu, kaip kūrinys gali pataikyti į žiūrovo nervą, suburti daug panašių patirčių turinčių žmonių, net jei ir negauna apdovanojimų, nesulaukia daugybės recenzijų“, – sako režisierius Mantas Jančiauskas, kurį paribių temos ir žmonės inspiruoja kurti.

  • Net jei jaučiu, kad padariau viską, turiu kažką daryti toliau

    „Net jei ryžtumėmės tave pakeisti, tai nėra taip paprasta… Viskas susiję ne tik su begale planų, bet ir su tuo, kad mudu pasirinkome apie visa tai kalbėti kartu“, – svarsto spektaklio „Clap & Slap“ autoriai.

  • Skirtingos baimės formos

    „Atlikdama tyrimą daug piešiu. Nuo teksto kartais pereinu prie piešinio, nuo piešinio – prie objekto, nuo objekto – prie fizinio tyrimo“, – apie savo šokio kūrybos būdus pasakoja choreografė ir šokėja Liza Baliasnaja.

  • Aktorius Š. R. Meliešius: „Nenoriu per anksti prisirankioti gyvenimo taisyklių, aklai jomis tikėti“

    „Man autoritetai yra žmonės, kurie žavi ne tik savo darbais ar profesija, bet ir tuo, kokios asmenybės jie yra – kaip susitvarko su savo sėkme, kokį santykį kuria su darbu“, – tikina aktorius.

  • Labai įdomus darbas

    Scenografė Sigita Šimkūnaitė kūryboje vadovaujasi tvirta nuostata: „Nenoriu kenkti nė vienam aktoriui ar solistui. Labai svarbu išlaikyti pagarbą kiekvienam žmogui, todėl kad ir ką norėtum sukurti, vis tiek pirmiau yra žmogus, o ne grožis“.

  • Vadovautis pojūčiais

    Pokalbis su režisieriumi Justinu Vinciūnu: „Svarbiausia pradėti nuo paprasto žmogiško santykio – jei jis atsiranda, pats procesas jau tampa dovana, o kartu su tuo gali gimti ir geras spektaklis“.

  • Gintaras Varnas: režisierius yra savotiškas architektas – statydamas namelį galvoji, kaip nesikartoti

    „Man atrodo, menininkas turėtų siekti savos kalbos, o ne sekti madomis, kitaip koks jis menininkas? Tiesiog amatininkas“, – įsitikinęs režisierius.