Salonas

„Prie arbatos“ - diskusija „Nėra Auksinių kryžių - nėra šokio?“

2012-05-06 Menų faktūra

Vlada Kalpokaitė, Ernestas Parulskis ir Helmutas Šabasevičius. Menų faktūros nuotrauka

Balandžio 26 dieną Menų spaustuvės Infotekoje įvyko diskusija apie apdovanojimus šokio srityje ir kiek scenos menininkams jie yra svarbūs, kiek ir kokios įtakos prizai gali turėti visai meno srities bendruomenei.

Kaip žinia, šiemetiniai Kultūros ministerijos organizuojamų scenos menininkų apdovanojimų „Auksiniai scenos kryžiai" kontekste neliko apdovanojimų šokėjams ir choreografams. Komisijos nariai argumentavo savo pasirinkimą, šokio pasaulio atstovai - piktinosi. Tačiau - ką toks įvykis galėtų (ar galėtų?) pasakyti apie šokio situaciją Lietuvoje, apie meno ir valstybinių institucijų santykius, apie meną ir gebėjimą tą meną organizuoti ir daugybę kitų dalykų?

Diskusiją moderavo teatrologė Vlada Kalpokaitė, dalyvavo menotyrininkas, šokio kritikas ir „Auksinių scenos kryžių" komisijos pirmininkas Helmutas Šabasevičius, taip pat menotyrininkas ir eseistas Ernestas Parulskis. Dalyvavo choreografai Birutė Banevičiūtė, Vytis Jankauskas, Lietuvos šokio informacijos centro direktorius Audronis Imbrasas ir kiti scenos meno sričių atstovai.

Menų faktūra

Salonas

Kūriniai kaip mikropasauliai
Pokalbis su menininke Lina Lapelyte, savo kūriniuose sujungiančią muziką, performansą ir vizualųjį meną: apie jos kūrybinį kelią, meno poveikį ir mažus pokyčius, darbą po „Saulės ir jūros“ sėkmės ir naujus kūrinius.
Pažadinti miegančias istorijas
„Įdomu, kaip kūrinys gali pataikyti į žiūrovo nervą, suburti daug panašių patirčių turinčių žmonių, net jei ir negauna apdovanojimų, nesulaukia daugybės recenzijų“, – sako režisierius Mantas Jančiauskas, kurį paribių temos ir žmonės inspiruoja kurti.
Net jei jaučiu, kad padariau viską, turiu kažką daryti toliau
„Net jei ryžtumėmės tave pakeisti, tai nėra taip paprasta… Viskas susiję ne tik su begale planų, bet ir su tuo, kad mudu pasirinkome apie visa tai kalbėti kartu“, – svarsto spektaklio „Clap & Slap“ autoriai.
Skirtingos baimės formos
„Atlikdama tyrimą daug piešiu. Nuo teksto kartais pereinu prie piešinio, nuo piešinio – prie objekto, nuo objekto – prie fizinio tyrimo“, – apie savo šokio kūrybos būdus pasakoja choreografė ir šokėja Liza Baliasnaja.
Aktorius Š. R. Meliešius: „Nenoriu per anksti prisirankioti gyvenimo taisyklių, aklai jomis tikėti“
„Man autoritetai yra žmonės, kurie žavi ne tik savo darbais ar profesija, bet ir tuo, kokios asmenybės jie yra – kaip susitvarko su savo sėkme, kokį santykį kuria su darbu“, – tikina aktorius.
Labai įdomus darbas
Scenografė Sigita Šimkūnaitė kūryboje vadovaujasi tvirta nuostata: „Nenoriu kenkti nė vienam aktoriui ar solistui. Labai svarbu išlaikyti pagarbą kiekvienam žmogui, todėl kad ir ką norėtum sukurti, vis tiek pirmiau yra žmogus, o ne grožis“.
Vadovautis pojūčiais
Pokalbis su režisieriumi Justinu Vinciūnu: „Svarbiausia pradėti nuo paprasto žmogiško santykio – jei jis atsiranda, pats procesas jau tampa dovana, o kartu su tuo gali gimti ir geras spektaklis“.
Gintaras Varnas: režisierius yra savotiškas architektas – statydamas namelį galvoji, kaip nesikartoti
„Man atrodo, menininkas turėtų siekti savos kalbos, o ne sekti madomis, kitaip koks jis menininkas? Tiesiog amatininkas“, – įsitikinęs režisierius.