Kalbant apie teatrą, visada įdomiausia interpretacija. Ką teatras apie tai sako, kokia jo pozicija vienu ar kitu gyvenimo ar paties žmogaus šiuolaikiniame gyvenime klausimu? Ką teatras galvoja apie žmogų?

Pokalbis su aktoriumi Vytautu Paukšte, praeitais metais apdovanotu Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija.

Klausiate, ką veikiau šalia teatro. Nieko. Teatras, teatras, teatras. Per sezoną po du pagrindinius vaidmenis, daugiau niekam jėgų nelikdavo. Įsivaizduokite, jūs matote priešais save artistę, kurią aplenkė intrigų tinklas.

Teatro legenda ir mūsų pasididžiavimas Rūta Staliliūnaitė švenčia jubiliejų. Ir nesiskundžia, kad per anksti paliko sceną. Prisipažįsta, – nėra išalkusi daugiau veiklos, nei turi jos dabar.

„Gera ir malonu, kai nutinka visai netikėti dalykai, – nepažįstami žmonės išreiškia savo simpatiją, sutikę gatvėje padovanoja gėlę… ”, – sako jubiliejų švenčianti Nelė Savičenko. Šiandien gėlių ir linkėjimų ji sulaukė daug ir tikėtai.

„Ką švęsti?! Taigi su kuo švęsti?! Kur švęsti?! Jaučiuosi kaip žmogus, praradęs namus”, – sako Vytautas Paukštė, švenčiantis savo 75-metį.

Prieš išvykdamas į Maskvą Rimas Tuminas davė interviu Lietuvos radijo laidai „Kultūros savaitė“, jį kalbino Jolanta Kryževičienė ir Gailutė Jankauskienė.

Kauno valstybinio dramos teatro vadovė Ina Pukelytė – apie teatro rekonstrukciją, trupę, kūrybinių impulsų ir asmenybių stoką.

„Mano herojė turėjo keletą vaikų, keletą vyrų, kuriuos visus išnuodijo… kava. Kai eilinį kartą ji pasiūlo: „Gal, broleli, norėtum kavos?“, žiūrovai prapliumpa juoku…”