„Kai negali būti pranašas savame krašte, tik svetimame, atsiranda visokių emocijų“, – sako Vladas Bagdonas. Sausio 16 dieną garsusis aktorius Sankt Peterburge tyliai šventė 60 metų jubiliejų.

„ … Dabar madingas žodis tolerancija. Jis visur kartojamas ir kišamas. O aš sakau, kad geriau būti kategoriškam negu tolerantiškam. Kategoriškumas yra pozicija… ”

… Kai Klaipėda pastatė „Mažvydą“. Vytautas Paukštė skaitydavo: „Lie-tu-va. Kartokit. Lie-tu-va…“ Ir taip iki „fortissimo“. Mūsų pastatyme tai buvo padaryta kiek santūriau. Sušvelnintai… Irgi kartojome, tačiau be jokio iššūkio…

„Plojimai – žiūrovų arbatpinigiai teatrui už aptarnavimą“, – sakė režisierius Rimas Tuminas. Jis iš Maskvos grįžo į Vilnių parodyti Antono Čechovo „Žuvėdros“ , kurią pastatė su savo mokiniais.

Baigiantis metams Adomas Jacovskis pakvietė į jubiliejinę tapybos parodą „Lietuvos aido“ galerijoje. Prieš pat naujuosius Vilniaus mažojo teatro kavinėje pristatytas albumas, išsamiai supažindinantis su dailininko kūryba.

Praėjusį sausį žiniasklaidoje mirgėjo skambėjo Rūtos Staliliūnaitės pavardė. Metai baigiasi, ir vėl yra proga pasikalbėti su aktore – jai skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija už kūrybinius viso gyvenimo nuopelnus.

Tie, kuriems šiandien 40 ir daugiau, prisimena savo vaikystės šventę, vardu „Pepė Ilgakojinė“. Gauti vietą salėje šalia ilgiausio liepto, kuriuo pirmyn atgal šaudydavo patrakėlė Pepė, buvo tolygu išlošti milijoną aukso puode.

Gruodžio 16-22 dienomis Menų spaustuvėje bus parodyti Cezario Graužinio spektakliai, pastatyti Helsinkio „Viirus“ teatre – „No Return“ pagal Franzo Kafkos tekstus ir „Kaligula“ pagal Albert‘ą Camus. Režisierių kalbina Kristina Savickienė.

„ …Mąstydavau gal tik pirmas 40 minučių. Paskui įsijungdavo autopilotas. Pradėdavau dainuoti arba šokti, rėkti ar šnekėti su savimi. Reikėdavo kažkaip užimti laiką, stovėti juk – nuobodu…. “