Mokykloje turėjome futbolo komandą ir sugalvojome jai pavadinimą „Šarūnas”. Mane išrinko kapitonu, ir kai mušdavau įvarčius, visi rėkdavo: „Šaras! Šaras eina…” Taip ir liko. Net honorarą už darbą televizijoje, būdavo, atsiunčia Šarui Karveliui.

Koršunovas sukūrė spektaklį apie Aktorius ir Režisierių, statančius „Hamletą”. Apie save ir apie mus.

Kalbant apie Keistuolių teatrą, žodžiai „garbingas jubiliejus” skamba absurdiškai. Apie tai kalbėjomės su vienu iš jo statytojų ir gyventojų – aktoriumi, režisieriumi ir pedagogu Aidu Giniočiu.

Gediminui Storpirščiui „Poezijos pavasaris” šiemet paskyrė Laimono Noreikos prizą kaip geriausiam skaitovui. Pirmą kartą poetai įvertino artistą, dainuojantį eilėraščius.

Rašytojų sąjungos leidykla renka prisiminimus knygai apie Laimoną Noreiką (1926 – 2007). Apie savo bičiulį nuo studijų laikų būsimai knygai papasakojo ir Dovydas Judelevičius, literatūros tyrinėtojas, teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras.

Man gimė puiki scenografijos idėja. Papasakojau apie ją Jurašui. Režisierius paklausė: „Ar visa šita galima nuleist, o paskui pakelti?” „Galima”, – atsakiau. „Tai viskas! – sušuko jis. – Turime spektaklį!”

Panevėžio J.Miltinio dramos teatro pastatymų dalies vedėjas Vidmantas Karpis eiliniam žiūrovui nėra matomas, bet be jo pastangų nebūtų rodomas joks šio teatro spektaklis.

Teatrologė, dramaturgė, publicistė Gražina Mareckaitė suskaičiavo, kad teatro žiūrovo kėdėje praleido apie dešimt metų. Turbūt ne mažiau sėdėta ir prie rašomojo stalo.

„ … Pragaras visų pirma yra žodis, kurį visi žino. Žodis, kuris visiems mums skamba skirtingai. Bet kuriuo paros metu jį galima išgirsti. Taigi, ėmiausi preparuoti šitą žodį. Taip, kaip ir Dante padarė. … ”