Man tas teatrų skirstymas į valstybinius ir nevalstybinius atrodo absurdiškas, o tiksliau – veidmainiškas. Gerai būtų juos skirstyti į kūrybingus ir nekūrybingus.
„Man „Poezijos pavasario” apdovanojimas – malonus ir netikėtas. Tačiau drįsčiau abejoti, ar aš jo iš tikrųjų nusipelniau”, – sako aktorius Rolandas Kazlas. Jam šio tradicinio literatūros festivalio rengėjai vakar įteikė prizą už poezijos skaitymą.
„Gal kaip aras kalne gūžtą/ Ginsi širdį atkakliai,/ Bet širdis trapi – ji dūžta/ Kaip Venecijos stiklai”, – Jono Aisčio „Lunaparko” fragmentą deklamuoja Pranas Treinys: aktorius, rašytojas, ilgametis Akademinio dramos teatro direktorius.
Tikro artisto asmenybė prasimuša bet kokioje situacijoje, net ir prasčiausiame spektaklyje. Išlenda kaip žolytė iš po asfalto. Nes jie ateina į teatrą iš pašaukimo, o ne tik pavaidinti ir išgarsėti.
„Laikui bėgant tampam atviresni, laisvesni ir temperamento turime ne mažiau nei kokie italai, tačiau mums vis dar labai trukdo protingas, kultūringas santūrumas.”
Aktorė Eglė Gabrėnaitė vaidina ne tik savojo – Mažojo – teatro, bet ir Nacionalinio dramos, Jaunimo teatro, taip pat „Idioteatro” spektakliuose. Scenoje ir ekrane aktorę matytume dar dažniau, jei tik ji rečiau atsisakinėtų vaidmenų.
Trisdešimtmetis Sergejus Ivanovas – jau „Auksinių scenos kryžių” kavalierius. Jaunimo teatro aktorius džiaugiasi įvertinimu, tačiau nesikelia į puikybę, o kraštietės dainininkės Irūnos žodžiais sako: „Ne iš manęs šitas grožis – iš Marijampolės.
O. Koršunovo režisuotame spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija” aktorius G. Savickas atliks Romeo vaidmenį. Šia proga nusprendėme pakalbinti aktorių apie jo teatrinę veiklą.
Kai Didžiosios Britanijos konservatorių lyderis Davidas Cameronas mestelėjo pasipiktinimą sukėlusią repliką apie vienakojes lietuves lesbietes, teatro kritikas Andrew Haydonas jam patarė pasižiūrėti į šokėją Loretą Juodkaitę.
