Salonas

Kam gieda/ kaukia „Sirenos“? Pokalbis prie arbatos

2012-11-23 Menų faktūra

Menų spaustuvės klube „Prie arbatos„ 2012 m. lapkričio 14 d. įvyko susitikimas su tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ rengėjais - festivalio direktoriumi Martynu Budraičiu ir meno vadove Audra Žukaityte.

Kas yra festivalio fenomenas, kas, be spektaklių panoramos, sukuria festivalį, kokie jie būna ir ar yra prasmės lyginti „Sirenas„ su didžiosiomis Europos teatro šventėmis, klausė teatrologė dr. Rasa Vasinauskaitė. O ką daryti, kai vietoje tų turtingų „prekybos centrų“ su didžiule teatrine panorama ant savojo centro lentynų turime tik tris produktus, klausė pokalbio vedėjas Vaidas Jauniškis. „Kioskelį„, patikslino Martynas Budraitis. O ko reikia „Sirenoms“ be pinigų, kad taptų normaliu festivaliu, klausė žiūrovas. Apie tai - pirmasis per visus devynetą metų teatro kritikų susitikimas su „Sirenų" festivalio rengėjais. Ir, be abejo, apie Castelluccio spektaklio nesibaigiančius nuotykius Marijos žemėje.

Video:

Menų faktūros inf.

Foto galerija

Salonas

Skirtingos baimės formos
„Atlikdama tyrimą daug piešiu. Nuo teksto kartais pereinu prie piešinio, nuo piešinio – prie objekto, nuo objekto – prie fizinio tyrimo“, – apie savo šokio kūrybos būdus pasakoja choreografė ir šokėja Liza Baliasnaja.
Aktorius Š. R. Meliešius: „Nenoriu per anksti prisirankioti gyvenimo taisyklių, aklai jomis tikėti“
„Man autoritetai yra žmonės, kurie žavi ne tik savo darbais ar profesija, bet ir tuo, kokios asmenybės jie yra – kaip susitvarko su savo sėkme, kokį santykį kuria su darbu“, – tikina aktorius.
Labai įdomus darbas
Scenografė Sigita Šimkūnaitė kūryboje vadovaujasi tvirta nuostata: „Nenoriu kenkti nė vienam aktoriui ar solistui. Labai svarbu išlaikyti pagarbą kiekvienam žmogui, todėl kad ir ką norėtum sukurti, vis tiek pirmiau yra žmogus, o ne grožis“.
Vadovautis pojūčiais
Pokalbis su režisieriumi Justinu Vinciūnu: „Svarbiausia pradėti nuo paprasto žmogiško santykio – jei jis atsiranda, pats procesas jau tampa dovana, o kartu su tuo gali gimti ir geras spektaklis“.
Gintaras Varnas: režisierius yra savotiškas architektas – statydamas namelį galvoji, kaip nesikartoti
„Man atrodo, menininkas turėtų siekti savos kalbos, o ne sekti madomis, kitaip koks jis menininkas? Tiesiog amatininkas“, – įsitikinęs režisierius.
Priėjimas prie kritinės ribos
„Ir dabar kartais tenka matyti, kaip kai kuriems [teatro] darbuotojams tarsi kažkas gomury užstringa, kai jiems pastabų duoda už juos jaunesnė moteris“, – pastebi režisierė, teatro menininkė Laura Kutkaitė.
Visas teatras peržengia dalykines ribas
Pokalbis su teatro kritike Ramune Balevičiūte: „Šiandien man svarbiausia – mąstyti kartu su spektakliu. <...> Mano santykis su teatru pasikeitė nuo griežto vertinimo, kurio buvome mokomi, į empatišką įsiklausymą“.
Aktorius Matas Sigliukas apie savęs paieškas gyvenime ir scenoje
„Iš Gintaro Varno pirmo išgirdau, kad tai, ką darau, yra gerai. <...> Jaučiausi geras – pirmą kartą gyvenime geras. Už tai būsiu dėkingas visą gyvenimą“, – tvirtina režisieriaus mokinys M. Sigliukas.