Gražiai ir prasmingai esantis

2011-04-21 Literatūra ir menas, 2011 04 15
Nuotrauka iš Gedimino Stopirščio veidaknygės

aA

Margarita Lužytė

Gediminas Storpirštis - dramos teatro aktorius, kuriantis įvairaus žanro ir stiliaus vaidmenis. Juos matome Vilniaus valstybiniame jaunimo teatre („Viskas apie vyrus„, „Triukšmas už kulisų“, „Vargšai. Aristokratai„ - rež. P.E. Landi; „Juzė Dykaduonis“ - rež. A.Giniotis, „Arklio Dominyko meilė„-­ rež. A.Vidžiūnas, „Angelų pasakos“ -­ rež. V. V. Landsbergis), Lietuvos nacionaliniame dramos teatre („Bunkeris„ -­ rež. V. V. Landsbergis, „Šilkas“- rež. B.Mar), Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre („Kas šitą vėją pavadino likimu„ -­ šį poetinį spektaklį jis pats ir režisuoja), „Domino“ teatre („Briedis Eugenijus„ -­ rež. V. V. Landsbergis); Jungtiniame meno cent­re sukurtas Pranašo vaidmuo R. Stankevičiaus ir R.Radzevičiaus miuzikle „Pranašas“ (rež. A. Lebeliūnas). Aktorius perteikia personažų dramatizmą ir komiškumą, gyvenimišką filosofiją ir pasakiškumą, suvokiamą vaikams ir suaugusiesiems.

Gediminas - kino ir televizijos aktorius. Per pastaruosius metus atliko keletą vaidmenų kine, pvz., filme „Kai aš buvau partizanas„ (rež. V. V. Landsbergis), vaidino ir televizijos seriale „Garbės kuopa“ (rež. R. Banionis).

Gediminas yra bardas. Poetų eilėms kuriantis muziką, jas dainuojantis ir grojantis gitara. Koncertus skiriantis Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų, rajonų centrų ir mažų miestelių žmonėms, užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Jo dainos - minties ir jausmo, poezijos ir muzikos, išgyvenimo ir išraiškos harmonija; tai - pasaulis, kupinas šilumos, meilės ir žmogiškumo.

Gediminas yra meno vadovas Tarptautiniame dainuojamosios poezijos festivalyje „Tai - Aš„, respublikiniame dainuojamosios poezijos festivalyje „Purpurinis vakaras“. Jis rūpinasi šių festivalių programa, kad visi bardai galėtų pasirodyti, ugdyti savo gabumus. Gedimino dėka Vilniaus mokytojų namuose įkurta Dainuojamosios poezijos svetainė, kur vyksta bardų koncertai.

Gediminas į bardo dainą žiūri atsakingai. Kad kūrinys neišnyktų, kad klausytojai galėtų jį išgirsti ir po daugelio metų, daugumą savo dainų įrašo į kompaktines plokšteles. Per pastaruosius kelerius metus išleisti kompaktiniai diskai: „Styginis„, „Pranciškaus sodas“ (dainuoja su sūnumi Ainiumi), „18 akimirkų„. Jis skatina ir kitus bardus įrašyti dainas, leisti plokšteles. Yra sudaręs festivalio „Tai - Aš“ geriausių dainų rinktines, Sauliaus Mykolaičio dainų kompaktinius diskus „Nupiešti pasaulį„, „Debesys“, su A. Giniočiu išleidęs plokštelę „Bardai vaikams: dainos ir fonogramos„, išleidęs penkių bardų dainų rinktinę vaikams „Stebuklų pilnas kambarys“.

Gediminas į kompaktines plokšteles įrašo ir literatūros kūrinius - išleistos jo įskaitytos „Angelų pasakos„ (su sūnumi Ainiumi), „Briedis Eugenijus“, „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes" (visos šios pasakos sukurtos V. V. Landsbergio). Pasakose yra ir dainų, vaikams - ir ne vien jiems - šių kūrinių smagu klausytis. Tai susitikimai su išraiškingu, meniškai įtaigiu žodžiu, žaisminga melodija.

Gediminas yra knygų su bardų dainų tekstais ir natomis, akordais, pirštuotėmis, su atlikėjų nuotraukomis ir prisistatymais sumanytojas - jo pastangomis išleista „Bardų knyga„ (du leidimai, antrasis papildytas S. Mykolaičio dainomis), „Stebuklų pilnas kambarys: bardų dainos vaikams“. Kiekvienas gali pats bandyti bardų dainas dainuoti ir groti.

Gediminas yra poetas - vienas bend­raautorių knygos „Laiškai karaliui„, kurioje sudėti jo ir jo mokinės, „Elementoriaus“ dramos studijos auklėtinės Giedrės Beinoriūtės eilėraščiai.

Gediminas yra pedagogas - moksleiviams dėsto dramos studijoje „Elementorius", kurios auklėtinis yra ir pats, studentams - Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (ir studijas jau baigusiam kursui, buvo vienas iš jo vadovų). Kai kada veda užsiėmimus apie teatrą ir tiems, kuriems reikia aktorinės patirties. Gediminas turi retą sugebėjimą padėti, patarti įvairiausio amžiaus, interesų žmonėms - nuo mažų iki žilagalvių, atlieka tai dalykiškai, taktiškai, įkvepiamai.

Gediminas įvairiais būdais perteikia išmintį, naujas žinias. Jis rodo ir moko gyvenimo kelių, filosofijos, gebėjimo įžvelgti, surasti. Ir pats ieško. Suteikia galimybių moksleiviams kasmet išbandyti jėgas respublikiniame dainuojamosios poezijos konkurse - yra vienas jo iniciatorių. Taip atveriamas kelias ateiti gabiems jauniems atlikėjams. Jauniesiems bardams Gedimino iniciatyva įsteigta S.Mykolaičio premija už ryškiausią debiutą bardų scenoje.

Gediminas yra režisierius. Jaunimo teatre kartu su Algirdu Latėnu pastatęs spektaklį „Labanakt, mama„, sukurtą remiantis studenčių diplominiu darbu; Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pastatęs poetinį spektaklį „Kas šitą vėją pavadino likimu“, gimusį iš vakaro, skirto kurso draugui Rimantui Jovui atminti.

Gediminas yra literatūros tekstų skaitovas literatūriniuose vakaruose, knygų pristatymuose, skaitymuose. Prieš dvejus metus per Poezijos pavasarį tapo Laimono Noreikos premijos laureatu - už poe­zijos skaitymą su muzika, dainomis arba tik žodžiu.

Gediminas yra draugas. Patikimas, suprantantis, atjautus, gerbiantis ir branginantis draugystę. Saugantis atminimą draugų, bendražygių, iškeliavusių Anapilin. Jis daug prisidėjo išsaugant S. Mykolaičio bardiškąjį kūrybinį palikimą - išleido jo dainų plokšteles, sudarė DVD „Saulius Mykolaitis: stygos danguj".

Gediminas yra jautrus ir geras žmogus -­ artimiesiems, šeimos nariams ir visiems, greta ar toliau esantiems, kolegoms, bendraminčiams, kuriuos pasiekia jo drąsinantys, pakeliantys žodžiai, jo šviesus menas.

Gediminas yra naujovių ir tradicijos derintojas. Harmonijos tarp naujovių ir tradicijos įkūnytojas. Jis - ieškantis ir randantis, einantis ir pasiekiantis. Išvengiantis banalumo, vienareikšmiškumo, „drungnumo„. Gediminas - raginantis burtis, dalytis, kalbėtis, keisti, kurti. Neleidžiantis būti abejingam, formaliam, pasyviam. Neleidžiantis „apkerpėti“, dalyvaujantis pilietinėse akcijose.

Gediminas yra vilnietis. Užaugęs ir gyvenantis sostinės Senamiestyje, jį jaučiantis ir suprantantis lyg artimą žmogų. Tačiau turėdamas žalios gamtos kampelį užmiestyje, gyvena vienyje su gamta.

Visko nesuminėjau, rėmiausi pastarųjų penkerių septynerių metų G. Storpirščio gyvenimu ir kūryba. Balandį Gediminas stovi ant dviejų naujų darbų slenksčio. Susitikimai su jo nauju vaidmeniu teatro scenoje ir nauja kompaktinė plokštelė atneš daug džiaugsmo tiems, kurie jaučia G. Storpirščio meniškumą ir meistriškumą.

LITERATŪRA IR MENAS

Salonas
  • Kūriniai kaip mikropasauliai

    Pokalbis su menininke Lina Lapelyte, savo kūriniuose sujungiančią muziką, performansą ir vizualųjį meną: apie jos kūrybinį kelią, meno poveikį ir mažus pokyčius, darbą po „Saulės ir jūros“ sėkmės ir naujus kūrinius.

  • Pažadinti miegančias istorijas

    „Įdomu, kaip kūrinys gali pataikyti į žiūrovo nervą, suburti daug panašių patirčių turinčių žmonių, net jei ir negauna apdovanojimų, nesulaukia daugybės recenzijų“, – sako režisierius Mantas Jančiauskas, kurį paribių temos ir žmonės inspiruoja kurti.

  • Net jei jaučiu, kad padariau viską, turiu kažką daryti toliau

    „Net jei ryžtumėmės tave pakeisti, tai nėra taip paprasta… Viskas susiję ne tik su begale planų, bet ir su tuo, kad mudu pasirinkome apie visa tai kalbėti kartu“, – svarsto spektaklio „Clap & Slap“ autoriai.

  • Skirtingos baimės formos

    „Atlikdama tyrimą daug piešiu. Nuo teksto kartais pereinu prie piešinio, nuo piešinio – prie objekto, nuo objekto – prie fizinio tyrimo“, – apie savo šokio kūrybos būdus pasakoja choreografė ir šokėja Liza Baliasnaja.

  • Aktorius Š. R. Meliešius: „Nenoriu per anksti prisirankioti gyvenimo taisyklių, aklai jomis tikėti“

    „Man autoritetai yra žmonės, kurie žavi ne tik savo darbais ar profesija, bet ir tuo, kokios asmenybės jie yra – kaip susitvarko su savo sėkme, kokį santykį kuria su darbu“, – tikina aktorius.

  • Labai įdomus darbas

    Scenografė Sigita Šimkūnaitė kūryboje vadovaujasi tvirta nuostata: „Nenoriu kenkti nė vienam aktoriui ar solistui. Labai svarbu išlaikyti pagarbą kiekvienam žmogui, todėl kad ir ką norėtum sukurti, vis tiek pirmiau yra žmogus, o ne grožis“.

  • Vadovautis pojūčiais

    Pokalbis su režisieriumi Justinu Vinciūnu: „Svarbiausia pradėti nuo paprasto žmogiško santykio – jei jis atsiranda, pats procesas jau tampa dovana, o kartu su tuo gali gimti ir geras spektaklis“.

  • Gintaras Varnas: režisierius yra savotiškas architektas – statydamas namelį galvoji, kaip nesikartoti

    „Man atrodo, menininkas turėtų siekti savos kalbos, o ne sekti madomis, kitaip koks jis menininkas? Tiesiog amatininkas“, – įsitikinęs režisierius.