Diskusija apie Europos kultūrą krizės metu

2012-10-19 Menų faktūra
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir profesorius Pieras Luigi Sacco. Mehų faktūros nuotrauka

aA

Šių metų rugsėjo 30 d. Menų spaustuvės Kišeninėje salėje vyko Kultūros ministerijos organizuota diskusija „Valstybinės kultūros įstaigos ir nevyriausybinis menų sektorius krizės metu„. Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Danijos kultūros ministras Uffe Elbækas, Estijos Respublikos kultūros ministras Reinas Langas bei Latvijos Respublikos kultūros ministrė Žaneta Jaunzeme-Grende. Diskusijoje, kurią moderato Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, buvo keliami klausimai apie tai, koks yra valstybinių ir nevyriausybinių įstaigų finansavimo santykis, kokiu būdu įstaigų finansavimą susieti su organizacijų veiklos rodikliais. Kaip pasiekti didesnio balanso tarp centralizuoto ir decentralizuoto kultūros valdymo lygių, kokia turėtų būti gyvybingas biudžetines kultūros įstaigas ir tarpstantį nevyriausybinį sektorių užtikrinanti kultūros politika? Greta šių klausimų buvo keliami ir svarbūs kiti klausimai - skaitmenizavimo ir autorinių teisių problemos, naujoji kultūros vadyba (analizuotas Pietų Korėjos atlikėjo Psy fenomenas), kultūros ministro elgsena krizės metu ir pan. Tarp kitų garbių svečių buvo Milano universiteto kultūros ekonomikos  profesorius Pieras Luigi Sacco, kultūros tyrimų agentūros „KEA European Affairs“ vykdantysis direktorius Philippe´as Kernas, kultūros  analitikas ir įvairių knygų autorius Robertas Levine´as ir kiti.

Diskusija vyko anglų kalba, pateikiame ją be vertimo.

 

Menų faktūros inf.

 

Salonas
  • Kūriniai kaip mikropasauliai

    Pokalbis su menininke Lina Lapelyte, savo kūriniuose sujungiančią muziką, performansą ir vizualųjį meną: apie jos kūrybinį kelią, meno poveikį ir mažus pokyčius, darbą po „Saulės ir jūros“ sėkmės ir naujus kūrinius.

  • Pažadinti miegančias istorijas

    „Įdomu, kaip kūrinys gali pataikyti į žiūrovo nervą, suburti daug panašių patirčių turinčių žmonių, net jei ir negauna apdovanojimų, nesulaukia daugybės recenzijų“, – sako režisierius Mantas Jančiauskas, kurį paribių temos ir žmonės inspiruoja kurti.

  • Net jei jaučiu, kad padariau viską, turiu kažką daryti toliau

    „Net jei ryžtumėmės tave pakeisti, tai nėra taip paprasta… Viskas susiję ne tik su begale planų, bet ir su tuo, kad mudu pasirinkome apie visa tai kalbėti kartu“, – svarsto spektaklio „Clap & Slap“ autoriai.

  • Skirtingos baimės formos

    „Atlikdama tyrimą daug piešiu. Nuo teksto kartais pereinu prie piešinio, nuo piešinio – prie objekto, nuo objekto – prie fizinio tyrimo“, – apie savo šokio kūrybos būdus pasakoja choreografė ir šokėja Liza Baliasnaja.

  • Aktorius Š. R. Meliešius: „Nenoriu per anksti prisirankioti gyvenimo taisyklių, aklai jomis tikėti“

    „Man autoritetai yra žmonės, kurie žavi ne tik savo darbais ar profesija, bet ir tuo, kokios asmenybės jie yra – kaip susitvarko su savo sėkme, kokį santykį kuria su darbu“, – tikina aktorius.

  • Labai įdomus darbas

    Scenografė Sigita Šimkūnaitė kūryboje vadovaujasi tvirta nuostata: „Nenoriu kenkti nė vienam aktoriui ar solistui. Labai svarbu išlaikyti pagarbą kiekvienam žmogui, todėl kad ir ką norėtum sukurti, vis tiek pirmiau yra žmogus, o ne grožis“.

  • Vadovautis pojūčiais

    Pokalbis su režisieriumi Justinu Vinciūnu: „Svarbiausia pradėti nuo paprasto žmogiško santykio – jei jis atsiranda, pats procesas jau tampa dovana, o kartu su tuo gali gimti ir geras spektaklis“.

  • Gintaras Varnas: režisierius yra savotiškas architektas – statydamas namelį galvoji, kaip nesikartoti

    „Man atrodo, menininkas turėtų siekti savos kalbos, o ne sekti madomis, kitaip koks jis menininkas? Tiesiog amatininkas“, – įsitikinęs režisierius.