Nei geriausias scenarijus, nei muzika, nei dekoracijos, savaime vertingi ar vertingesni už choreografiją, negali sukurti baleto esmės. Pagrindiniu baleto meno vertinimo kriterijumi laikau visavertę choreografinę išraišką.
Tuomet, kai jau visi galėtų „ilgai ir laimingai gyventi“, Barbora numiršta, palikdama vyrą begaliniame sielvarte. Salė atsistojusi ploja. Kičas – lengvai suvokiamas, graudulingas ir blizga auksu. Ko dar reikia širdžiai užganėdinti?
Dėvėti istorinį kostiumą baleto artistui yra ištisas mokslas, o kai jų išstatoma tiek daug, kai baletas tampa pabrėžtinai kostiuminis, spektaklio autoriai lygiai su choreografija ir muzika turi natūraliai valdyti ir tą perdėtą drabužio priespaudą.
Spektaklis sukurtas pagal ACH šokio teatro receptų knygą: kartu su choreografe spektaklį kūlė, malė, pikliavojo, sijojo, maišė ir kepė scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius ir šviesų dailininkas Tadas Valeika.
